Anri Matisas, „Moteris su skrybėle“, 1905.

Fovizmas (pranc. „les fauves“ – laukiniai žvėrys) – modernaus meno srovė – išsivystė XX amžiaus pradžioje, o kaip meno judėjimas tęsėsi vos kelerius metus (1904–1908).

Tekstas ir iliustracijos pirmą kartą publikuoti 2018 m. birželio 1 d. portale vilniausgalerija.lt

Per tą laiką fovistai iš viso surengė tik 3 parodas. Žymiausiais fovizmo atstovais laikomi prancūzai Anri Matisas ir Andrė Derenas.

Fovizmo kūriniai pasižymi ypač intensyviomis, kontrastingomis spalvomis, o pačią srovę galima apibūdinti kaip kraštutinio Van Gogo postimpresionizmo bei Sera puantilizmo sintezę, taip pat ir tam tikrą ekspresionizmo metodą. Be viso to, fovizmui didesnės įtakos turėjo Sezano, Gogeno, Sinjako tapybos būdai ir technika.

Panašiai kaip ir impresionizmo atveju, terminas „fovizmas“ gimė kritikų dėka – 1905 metais vykusios parodos metu Louis Vauxcelles jo atstovus pavadino žvėrimis (pranc. „fauves“). Maža to, šią menkinančią savoką pavartojo ir kalbėdamas apie dailininkų darbus. „Donatelo tarp laukinių žvėrių“, – pareiškė kritikas, lygindamas toje pačioje salėje stovėjusią renesansinę skulptūrą ir gerokai šiurkštesnius fovistų kūrinius.

Kiti žymūs fovizmo atstovai: Morisas Vlaminkas (1883–1955), Alberas Markė (1875–1947), Raulis Diufi (1877–1953), Žoržas Brakas (1881–1963).