Akvarelė (iš lot. aqua – vanduo, it. acquarello) – tapybos technika, kai liejama vandenyje ištirpintais dažais; vandeniniais dažais tapytas paveikslas.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2018 m. gegužės 30 d. portale vilniausgalerija.lt
Akvarelinei tapybai būdingas spalvų skaidrumas Paprastai tapoma ant rankų darbo, gerai sugeriančio popieriaus, pergamento ar plono gruntuoto audinio. Tapyti neretai pradedama nuo šviesių tonų (juos dažnai atstoja baltas pagrindas), baigiant tamsiomis spalvomis.
Skiriamos dvi pagrindinės akvarelinės tapybos technikos – sausa (kai spalvos maišomos, tapant įvairių spalvų sluoksniais, o tarp tepimų popieriui leidžiama išdžiūti) ir šlapia akvarelė (kai spalvos liejamos ir maišomos ant specialaus akvarelinio popieriaus). Pastarajam būdui artimos, kinų, japonų, tušo technikos. Būtent šlapios akvarelės technika laikoma itin didelio meistriškumo reikalaujančia tapybos rūšimi. Spalvų maišymasis, greitai džiūvantys dažai, sunkiai prognozuojami tarpusavio užsiklojimai, didelis tapymo greitis – visa tai reikalauja ne vienerių metų praktikos.
Akvarelės, kaip atskiro tapybos žanro, pradžia laikoma XIX a. pr., tačiau dar senovės Egipte akvarele ant papiruso vaizduotos mirusiųjų gyvenimo scenos.
