Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2018 m. spalio 3 d. 20:55
Paskelbti konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalistai: pamatykite atrinktų menininkų darbus

Kęstutis Juršėnas, „Žalgirio stotelė“ (2018).

„Jaunojo tapytojo prizas“, vienas svarbiausių meno renginių Baltijos šalių meno padangėje, paskelbė 2018 metų konkurso finalistus – iš 72 pretendentų sąrašo išrinkta 15 menininkų, kurie varžysis dėl nugalėtojo titulo. Iš jų – aštuoni Lietuvos kūrėjai.

Renginys skirtas pristatyti perspektyviausius jaunuosius menininkus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Pagrindinis šio konkurso tikslas – supažindinti su Baltijos šalių menininkų kūryba, atrasti naujus talentus, atskleisti  atstovaujamos šalies tapatybę. Tuo pačiu tai puiki proga kūrėjams pristatyti savo darbus ne tik plačiajai auditorijai, bet ir galerininkams, meno kuratoriams bei jau pripažintiems menininkams. Jau dešimtus metus konkursą „Jaunojo tapytojo prizas“ organizuojantys Vilmantas Marcinkevičius ir Julija Dailidėnaitė pasidalino savo mintimis apie jubiliejų švęsiantį renginį ir jo dalyvių kūrybą.

„Jei pažvelgtume porą dešimtmečių atgal, pastebėtume, kad lietuvių tapyba buvo labiau mitologinė, latvių darbuose galėjai rasti daugiau atvirų spalvų, o estų kūriniai pasižymėjo hiperrealistiškumu, sintetika, juose buvo daugiau mechaniškos tapybos. Per pastaruosius penkerius metus, rodos, pasikeitėme vaidmenimis: estai netikėtai tapo labai eskpresyviais gestinės tapybos atstovais, lietuvių kūrėjai ėmė daugiau reikšmės teikti idėjoms, tai yra galvoti, apie ką, o ne kaip, tapo, tuo tarpu latviams artimesni pasidarė mūsų šalies buvusios mokyklos bruožai. Tai rodo, kad jauni žmonės eina kitais keliais, negu jų vyresni kolegos, ankstesni minėtų šalių dailės mokyklų atstovai. Jaunieji dailininkai ieško naujos tapybinės kalbos, išbando naujas temas arba perteikia jas naujai, o tai, žinoma, visuomet sveikintina“, – „Vilniaus galerijai“ pasakojo V. Marcinkevičius.

Jei pažvelgtume porą dešimtmečių atgal, pastebėtume, kad lietuvių tapyba buvo labiau mitologinė, latvių darbuose galėjai rasti daugiau atvirų spalvų, o estų kūriniai pasižymėjo hiperrealistiškumu, sintetika, juose buvo daugiau mechaniškos tapybos. Per pastaruosius penkerius metus, rodos, pasikeitėme vaidmenimis: estai netikėtai tapo labai eskpresyviais gestinės tapybos atstovais, lietuvių kūrėjai ėmė daugiau reikšmės teikti idėjoms, tai yra galvoti, apie ką, o ne kaip, tapo, tuo tarpu latviams artimesni pasidarė mūsų šalies buvusios mokyklos bruožai.Vilmantas Marcinkevičius

Kasmet dalyvių darbus vertina specialiai konkursui suburta komisija. Kaip teigia J. Dailidėnaitė, šie metai bus ypatingi, nes trijų prizų laimėtojus rinks dvi vertinimo komisijos. Pagrindinio prizo laimėtoją nulems šiuolaikinio meno profesionalai iš viso pasaulio: nepriklausoma meno konsultantė, daugelio meno kūrinių kolekcijų kuratorė iš Italijos Francesca Ferrarini, menotyrininkas, nepriklausomas meno konsultantas, kuratorius ir meno rezidencijų centro „Hangar“ meno vadovas iš Portugalijos Bruno Leitao, vienas žymiausių šiuolaikinių Estijos tapytojų Kaido Ole, meno istorikė, Latvijos nacionalinio muziejaus kuratorė bei „VV Foundation“ meno vadovė Lina Birzaka-Priekule, Lietuvos Šiuolaikinio meno centro parodų kuratorė Neringa Bumblienė bei lietuvių menininkas, radikaliai realistinės tapymo manieros atstovas Žygimantas Augustinas, Londono nacionalinės portretų galerijos organizuojamame prestižiniame portreto konkurse „BP Portrait Award“ pelnęs antrąją vietą.

„Komisijos nariams ant pečių užgula itin didelė atsakomybė, mat iš dalies, jų rankose ir galutiniame jų sprendime – jaunų menininkų karjeros ateitis. Todėl itin įdomi „Jaunojo tapytojo prizo“ dalis – vertinimo komisijos susitikimas Vilniuje. Jo metu į Lietuvą atskrenda ir suvažiuoja visi jos nariai ir diskusijos metu aptaria kiekvieną finalininko darbą, išsako savo kriterijus ir argumentus bei nusprendžia, kuris menininkas yra vertas šių metų nugalėtojo titulo. Bet kuriuo atveju, ne kasdien jauno kūrėjo darbus išsamiai analizuoja meno profesionalai, tad kiekvienas finalininkas jau yra laimėtojas“, – teigė J. Dailidėnaitė.

Pagrindinis šių metų konkurso prizas – du tūkstančiai eurų, dviejų mėnesių trukmės rezidencija meno tyrimų centre  „Hangar“, Lisabonoje, ir galimybė surengti personalinę parodą Vilniaus „Pamėnkalnio“ galerijoje. Taip pat numatyti paskatinamieji galerijos „The Rooster Gallery“ bei kūrybinės agentūros „autoriai“ prizai. Šių metų nugalėtojo paskelbimas ir parodos atidarymas – lapkričio 9 dieną. Primename, kad 2017 metais pagrindinis prizas iškeliavo į Estiją – jis atiteko tapytojui Aleksejui Gordinui.

Šių metų finalistai:

  1. Arnolds Andersons (LV)
  2. Kęstutis Juršėnas (LT)
  3. Liisa Kruusamagi (EE)
  4. Linda Lagzdina (LV)
  5. Sandra Strele (LV)
  6. Laura Igovena (LV)
  7. Monika Radžiūnaitė (LT)
  8. Monika Plentauskaitė (LT)
  9. Justine Seile (LV)
  10. Jurgis Tarabilda (LT)
  11. Ieva Juršėnaitė (LT)
  12. Eglė Norkutė (LT)
  13. Solveig Lill (EE)
  14. Gabrielė Vingraitė (LT)
  15. Aira Urbonavičiūtė (LT)