Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. sausio 12 d. 18:57
MO muziejuje atidaryta Venecijos bienalėje specialaus įvertinimo sulaukusi instaliacija

MO parodos „Villa Lituania“ atidarymas | Foto: MO muziejus

MO muziejuje pristatoma instaliacija „Villa Lituania“ – reta proga pamatyti 2007 metais Venecijos bienalėje prestižiniu, specialiu paminėjimu įvertintą Lietuvos paviljono rekonstrukciją. Instaliaciją apžiūrėti MO muziejuje galima iki kovo 10 dienos.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Nomedos ir Gedimino Urbonų 52-ajai Venecijos bienalei sukurtas projektas „Villa Lituania“, sulaukęs tarptautinio dėmesio ir pripažinimo, rodytas MACBA muziejuje Barselonoje, Arcos muziejuje Italijoje, aprašytas tarptautiniuose leidiniuose „Global Work of Art“ ir MoMA muziejaus Niujorke sudarytoje kritiško meno antologijoje, Lietuvoje pristatomas pirmą kartą. MO muziejaus kolekcijai priklausanti instaliacija rodoma pirmosios MO parodos „Visas menas – apie mus“ (kuratorė prof. dr. Raminta Jurėnaitė) kontekste.

MO parodos „Villa Lituania“ atidarymas | Foto: MO muziejus

Kuo svarbi „Villa Lituania“?

Diskusijas meno ir politikos pasaulyje sukėlęs projektas „Villa Lituania“ kuria poetinį pasakojimą apie prarastą teritoriją ir siekį ją susigrąžinti. Tai – meninė kovos už laisvę išraiška.

„Villa Lituania“ – tai pastatas Romoje, kuriame 1933-1940 metais buvo Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje. Okupavę Lietuvą sovietai, ambasadoje įkūrė SSRS atstovybę. Po 1990-ųjų pastatas tapo Rusijos konsulatu, o jo grąžinimo klausimas nebuvo išspręstas.

Susiję:

2007 metais N. ir G. Urbonai pasiūlė meninę provokaciją – simbolinį veiksmą: balandžių lenktynes tarp Venecijos ir Romos. Balandžiai, kaip taikos simbolis, turėjo nutūpti paskutinėje okupuotoje Lietuvos teritorijoje – Romoje esančios „Villa Lituania“ ambasados sode pastatytoje balandinėje. Nepavykus deryboms su Rusija ir negavus leidimo pastatyti balandinę pradinį sumanymą teko pakoreguoti ir balandžių varžybos „Villa Lituania“ taurei laimėti įvyko Venecijoje.

„Visas šis projektas yra daugiasluoksnis, skatinantis apmąstyti svarbius ir skaudžius mūsų istorijos įvykius: okupaciją ir kovą už laisvę. Simboliškai instaliacija atidaroma beveik Laisvės gynėjų dienos išvakarėse“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

 

Menininkų projektas simbolinėje vietoje

„Villa Lituania“, kaip istorinės atminties išsaugojimo bei meninio aktyvizmo projektas, siejasi su N. ir G. Urbonų „Pro-testo laboratorija“, vykusia daugiau nei prieš dešimtmetį būtent šiose erdvėse – MO muziejaus vietoje stovėjusiame kino teatre „Lietuva“. Socialinė, visuomeninė ir politinė akcija, kuria buvo siekiama pasipriešinti kultūros vietų privatizavimui ir reikalauta išsaugoti viešąsias erdves mieste, peraugo į visuomeninį judėjimą. Šiandien galima konstatuoti, kad kultūrinė vieta mieste liko.

MO parodos „Villa Lituania“ atidarymas | Foto: MO muziejus

„Menas kartais gali daugiau nei politika ar diplomatija. Po nevaisingų posovietinės Lietuvos diplomatų pastangų susigrąžinti prarastą teritoriją, „Villa Lituania“ dabar gyvuoja MO muziejuje, kur jos lankytojai tarp kitų įvairių pasakojimų gali išgirsti ir autentišką ambasadoriaus Kazio Lozoraičio balsą“, – priduria Gediminas Urbonas.

„Villa Lituania“ instaliacija lankytojams MO muziejuje bus atvira du mėnesius. Minėtu laikotarpiu muziejaus lankytojai galės išsamiau susipažinti su projekto rekonstrukcija, taip pat numatytos ir kitos veiklos. Instaliacijos lankymas – su muziejaus bilietu.

MO parodos „Villa Lituania“ atidarymas | Foto: MO muziejus

N. ir G. Urbonai yra vieni ryškiausių šių dienų Lietuvos menininkų, teoretikų ir edukatorių, tarptautinį pripažinimą pelnę savo tarpdisciplininiais projektais, priklausančiais visuomeninio politinio, protesto meno sričiai. Pastaruoju metu gilinasi į ekologines temas. 2018 metais menininkai antrą kartą atstovavo Lietuvą Venecijoje – architektūros bienalėje pristatė projektą „Pelkių paviljonas“. Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatai.

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 metų spalio 18 dieną Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!