Buenos Airės – Argentinos sostinė ir vienas didžiausių traukos centrų Pietų Amerikoje. Pirmą kartą lankantis mieste, nuo pasirinkimų sukasi galva ir natūraliai kyla klausimas: kurioje milžiniško (13 milijonų gyventojų!) miesto dalyje pajusime daugiausiai tikrosios Buenos Airių dvasios? Ne vienas vietinis pasakys, kad ji slypi seniausiame rajone San Telmo, kur susipina unikali miesto istorija bei nuolatinis, jau šių dienų šurmulys.
Bohemiškoji Argentinos pusė
Bandant pažinti San Telmo rajoną, aplanko mintis, kad kažkuo jis primena Vilniaus Užupį: galbūt savo dailiais, bet dažnai aptriušusiais pastatais, galbūt nevaržomai skleidžiamomis menininkų idėjomis, o gal tiesiog stebuklinga dvasia, kuri sukuria begalinį laisvės ir gyvenimo džiaugsmo pojūtį. San Telmo net būta panašių „nepriklausomos respublikos“ idėjų, kurias jau 1960 metais skleidė vietinė menininkų bendruomenė, siūlydama sukurti „Republic of San Telmo“. Ir, regis, jiems pavyko: šiandien 25000 gyventojų turintis ir dar begalės lankytojų sulaukiantis rajonas (isp. „barrio“) įkvepia ne tik vietinius, bet ir viso pasaulio menininkus bei bohemiškos dvasios ieškotojus, kurie čia atklysta pasivaikščioti po senas, kartais dar akmenimis grįstas gatves, pasidairyti po daugybę meno galerijų, užklysti į vietinių, o ne turistų poreikius pildančias kavines, aplankyti milžinišką turgų ar tiesiog paspoksoti į gatvės tango šokėjus bei kitus gatvės aktorius, kurių čia – daugybė.
Išskirtinį San Telmo veidą kuria šio rajono pastatai, kuriuos statė atvykėliai iš Europos: ispanai, italai ar net rusai, todėl viskas kažkuo primena Europą, tik… maloniai chaotiškesnę. Dėl verdančio gyvenimo Buenos Aires net vadina Pietų Amerikos Paryžiumi, o San Telmo – Monmartru. Papildomo žavesio suteikia tai, kad kadaise tai buvo emigrantų rajonas, pradžioje visus traukęs savo industrinėmis galimybėmis, kurioms sumenkus erdves ėmė išnaudoti smulkusis verslas bei patalpų ieškantys kūrėjai.
Ypač rajonas išaugo XIX a. pab.-XX a. pr., todėl čia jaučiama net kelių amžių dvasia. Tarp rajono architektūrinių įžymybių: San Pedro Gonzalez bažnyčia (XVIII a.) – viena svarbiausių ir seniausių Buenos Airės šventovių, kurioje per kolonijinį braižą bando kaltis įmantrusis barokas, o puošniosios bažnyčios vidų vietiniai vadina viena iš kelių tylos oazių visada triukšmingame Buenos Airių skruzdėlyne. Įdomu: tarp visų įmantrių katalikų bažnyčių multikultūriniame San Telmo rasite ir stačiatikių cerkvę.
San Telmo – vieta, kur tango yra kur kas daugiau nei pramoga turistams. Tai tiesiog gyvenimo būdas daugybei vietinių, kurie renkasi į atvirus tango klubų vakarus vadinamus milonga. Čia pašokti ateina visi: ir jauni argentiniečiai, ir visą gyvenimą šokantys senukai: daugeliui iš jų tai yra būtinas savaitės ritualas. Šokiai vyksta ir po atviru dangumi (kone kiekvienoje gatvelėje), tačiau masiškiausi ir geriausi gatvės tango pasirodymai smalsuolių ir norinčių pašokti laukia pagrindinėje San Telmo aikštėje Plaza Dorrego. Beje, šioje aikštėje linksmybės tango ritmais nesibaigia: čia dieną naktį verda gyvenimas: vyksta festivaliai, koncertai, pasirodymai.
Pats San Telmo garsėja antikvarinių ar tiesiog sendaikčių krautuvėlių gausa: šimtai paslaptingų lentynų siūlo įsigyti tai, apie ką net nebūtumėte pagalvoję. Tačiau tai irgi dar ne viskas: savaitgaliais San Telmo gatvėse atsidaro milžiniškas turgus, sulaukiantis iki 20000 lankytojų. Turgus tęsiasi nuo Plaza Dorrego iki Plaza de Mayo beveik pusantro kilometro! Ieškantiems dar daugiau paslapčių verta aplankyti ir kitą, kiek mažesnį turgų po stogu Mercado San Telmo. Turgus vertas dėmesio ne tik kaip autentiška vietinės prekybos erdvė, bet ir architektūrinis XIX amžiaus sprendimas: čia ypač elegantiškai susipina stiklo ir metalo konstrukcijos.
Kalbant apie San Telmo, negalima nepaminėti kvapų: gausybė kavinučių vilioja ypač skania argentinietiška kava, saldumynų gausa ir, žinoma, garsiaisiais jautienos kepsniais, dažniausiai vadinamais parrila. Pavargusiems nuo milžiniško šurmulio, ant kiekvieno kampo gatvės prekeiviai siūlo ypač stiprios arbatos matės, pripažintos kaip geriausio natūralaus stimuliatoriaus. Ir tikrai: nežinia ar dėl matės, ar dėl vietinių temperamento, San Telmo, regis, nemiega niekada.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
