Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. vasario 12 d. 20:47
Nuo Veneros iki „Monos Lizos“: 10 žymiausių Renesanso tapybos darbų

Praėjusį šeštadienį rubrikoje „Menas „žaliems“ trumpai pasakojome apie Renesanso dailei būdingus bruožus, pristatėme garsiausius šios epochos metu kūrusius menininkus. Šįkart siūlome pasižiūrėti į dešimtį, mūsų nuomone, žymiausių Renesanso tapybos darbų.

10. Ticianas, „Mergelės Marijos paėmimas dangun“

Už paveikslą „Mergelės Marijos paėmimas dangun“ Ticianas Venecijoje gavo pirmąjį savo užmokestį, o darbas padėjo jam įsitvirtinti kaip aukščiausios reputacijos dailininkui. Kūrinyje ant debesies stovinčią mergelę Mariją į dangų kelia maži cherubinai.

9. Jeronimas Boschas, „Žemiškųjų malonumų sodo“ triptikas

„Žemiškųjų malonumų sodas“ yra garsiausias J. Boscho kūrinys, pasakojantis žmogaus nuopuolio istoriją. Kairėje paveikslo pusėje vaizduojamas Rojus, dešinėje – Pragaras. Centrinėje – Žemės – dalyje žmonės užsiima savo žemiškųjų godulių tenkinimu, čia užgimsta ir nuodėmės. Siūlome detaliai patyrinėti unikalų kūrinį virtualiame gide (anglų kalba).

8. Sandras Botičelis, „Veneros gimimas“  

Garsiajame paveiksle „Veneros gimimas“ vaizduojamas Veneros atplaukimas kriauklėje į krantą. Kai kurie mano, kad Botičelis savo kūrinyje bandė atkartoti minėtos temos paveikslą, kurį buvo nutapęs legendinis graikų dailininkas Apelis. Meno tyrinėtojai taip pat bando rasti ir sąsajų su poeziją, būtent – Ovidijaus „Metamorfozių“ pasakojimais. Kairėje paveikslo pusėje kriauklę į krantą atlydi vėjai Zefyras ir Aura, o krante ją galimai pasitinka viena iš Horų – Dzeuso ir Temidės dukrų.

7. Sandras Botičelis, „Pavasaris“

Būta įvairių paveikslo „Pavasaris“ interpretacijų, tačiau dažniausiai sutinkama, kad kūrinyje pasitelkiama mitologinė alegorija augančio pasaulio vaisingumui pavaizduoti. „Pavasaris“ dažnai laikomas vienu puikiausių Ankstyvojo Renesanso dailėje pavyzdžių.

6. Janas van Eikas, „Arnolfinių portretas“ 

Vieno žymiausių visų laikų olandų tapytojo Jano van Eiko „Arnolfinių portrete“ – iškilmingos italų pirklio priesaikos akimirka. Žvakė virš jo galvos čia simbolizuoja Dievo akivaizdą, šunelis prie jaunos žmonos kojų – ištikimybę, lova – vestuvių guolį. Ant galinės kambario sienos matomame veidrodyje atsispindi tapoma scena. Dailininkas patvirtino savo dalyvavimą joje, virš veidrodžio padėdamas parašą.

5. Piteris Breigelis, „Babelio bokštas“ 

Breigelio paveiksle vaizduojamas nebaigtas Babelio bokštas, kurį, pasak Biblijos, užsimojo pastatyti žmonės. Šis statinys Senovės Romos architektūra sąmoningai primena Romos Koliziejų, kuris tuometinių krikščionių buvo laikomas puikybės simboliu. Iš pirmo žvilgsnio, patvariai ir tvirtai atrodantis bokštas iš tiesų pastatytas nelygiai, jo apatiniai aukštai griūva, byra nestatmenai žemei suręstos arkos – visas bokštas grėsmingai pasviręs į miesto pusę.

4. Rafaelis, „Atėnų mokykla“

Rafaelio šedevras „Atėnų mokykla“ yra viena iš keturių pagrindinių freskų, puošiančių Vatikano Apaštalų rūmų kambarį Stanza della Segnatura, dar žinomą Rafaelio kambarių pavadinimu. Freska pradėta 1509 metais popiežiaus Julijaus II−ojo užsakymu kambaryje kuris, labai tikėtina, buvo pastarojo biblioteka ir darbo kabinetas. Tik dėl keleto freskoje pavaizduotų figūrų nekyla abejonių. Tai – Platonas ir Aristotelis, žengiantys jos centre.

3. Lonardas da Vinčis, „Paskutinė vakarienė“

„Paskutinė vakarienė“ nutapyta ant siauros sienos didžiulėje, pailgoje Šv. Marijos Maloningosios bažnyčios (Santa Maria delle Grazie) vienuolyno Milane salėje. Šiam darbui teko daug „iškęsti“: nutapytas su aliejumi ir tempera ant drėgnos sienos, kūrinys pradėjo blukti ir trupėti, jo autoriui dar esant gyvam, po to jį niokojo potvynio, užliejusio vienuolyną, drėgmė bei iš virtuvės kylantys garai, vėliau Napoleono kareiviai pastate įsirengė arklides, o Antrojo pasaulinio karo metu vienuolyną beveik visiškai sugriovė bomba – išliko tik smėlio maišais apkrauta siena, ant kurios ir nutapyta „Paskutinė vakarienė“. Joje vaizduojama Kristaus apaštalų reakcija, kai šis jiems praneša, esą bus vieno iš jų išduotas.

2. Mikelandželas, „Adomo sutvėrimas“

Italų menininko Mikelandželo freska, puošianti Siksto koplyčios lubas Vatikane, be abejonės vienas garsiausių kada nors sukurtų dailės kūrinių. Jį Mikelandželas sukūrė popiežiaus Julijaus II užsakymu. Freskos, pavadinkime, žemiškoje sferoje vaizduojamas Adomas, Dangaus – Dievas. Viena kitos link ištiestos rankos tarsi susieja abu polius. Anot vienos iš galimų interpretacijų, Dievo pašonėje nutapyta mergina yra Ieva.

1. Leonardas da Vinčis, „Mona Liza“

Ar žinojote, kad vieno žymiausių Vakarų kultūros dailės kūrinio „Monos Lizos“ lūpas Leonardas da Vinčis tapė 12 metų? Dailininkas stengėsi suteikti joms reikiamo paslaptingumo, kuris taip žavi ir verčia spėlioti meno mėgėjus. Tačiau didelį paveikslo, kuris dabar žinomas visame pasaulyje, populiarumą nulėmė ne vien dailininko meistriškumas. Tam įtakos turėjo 1911 metais įvykdyta paveikslo vagystė iš Luvro muziejaus, po kurios paveikslo nuotrauka ir informacija apie jį buvo nuolat platinama įvairiais žiniasklaidos kanalais. Šitaip apie „Mona Lizą“ išgirdo bene kiekvienas.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.