Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. kovo 26 d. 16:59
Naujoje MO muziejaus parodoje – šiuolaikinio meno žvaigždės

Hito Steyerl, „Takumo korporacija“, 2014 | Matthew Septimus nuotr.

Šiuolaikinio meno žvaigždės Hito Steyerl kūrinys atvyksta į Vilnių. ArtReview „Power 100“, vienas žinomiausių meno pasaulio reitingų, 2017 metais ją paskelbė didžiausią poveikį šiuolaikiniam menui darančia menininke. H. Steyerl darbas bus naujoje MO muziejaus parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“, kuri duris lankytojams atvers jau balandžio 6 dieną.

Lygina ekonominę krizę ir šiuolaikinę kultūrą

MO muziejaus parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“ lankytojams pristatomas H. Steyerl kūrinys „Takumo korporacija“ (angl. „Liquidity Inc“).  Pasitelkdama vandens analogiją, autorė lygina ekonominę krizę ir šiuolaikinę kultūrą. Kūrinyje apžvelgiamas finansų analitiko Jacob Wood gyvenimas, kai šis, praradęs darbą ekonominės krizės metu, iš naujo pradeda savo karjerą, kaip mišrių kovos menų kovotojas.

H. Steyerl, vadovaudamasi aktoriaus ir kovotojo Bruce Lee moto „būk beformis – kaip vanduo“ (angl. „be shapeless, formless, like water“) ir remdamasi tikro žmogaus istorija, pristato žiūrovui įtraukiančią video projekciją, rodomą priešais įspūdingą rampą, primenančią bangą. Pasakojimas metaforiškai sujungia vandens judėjimą su duomenų sklaida virtualioje erdvėje, globaline migracija, gyvybės ištakomis.

Nagrinėja interneto poveikį

H. Steyerl vadinama mūsų globalaus ir skaitmeninio pasaulio stebėtoja. Naudodama skirtingus audiovizualinius metodus, menininkė savo kūriniais tiria, klausia ir kelia diskusijas aktualiomis temomis – koks yra interneto ir skaitmeninio pasaulio poveikis kasdieniniam gyvenimui. Savo darbuose ji nevengia ir humoro, taip savo kūrybą priartindama prie žmogaus, daro ją suprantamesnę platesnei auditorijai.

 

„Džiaugiamės, kad būsimoje MO muziejaus parodoje turime ryškią užsienio meno atstovę bei stiprius Baltijos regiono menininkus. Parodos tema yra globali ir aktuali, taigi įdomu ją atskleisti ir interpretuoti tiek lietuvių autorių akimis, tiek pasauliniame kontekste“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

H. Steyerl darbai pristatyti Niujorko MoMA muziejuje, Londono ir Madrido galerijose, ji atstovavo Vokietiją Venecijos bienalėje (2015 m.), yra gavusi Olandijos ir Danijos meno festivalių apdovanojimus. Šiais metas H. Steyerl taip pat nominuota Berlyno meno akademijos premija. Berlyne šiuo metu yra eksponuojama ir menininkės paroda, kuri veiks iki balandžio 14 dienos.

Parodoje – ir kaimyninių valstybių žvaigždės

Parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“ taip pat bus pristatomi ir kitų užsienio kūrėjų darbai. Žiūrovai turės galimybę išvysti Katjos Novitskovos, instaliacijų kūrėjos iš Estijos, vienos iš post-internetinio meno pradininkių, daugeliui žinomos kaip knygos „Post Internet Survival Guide“ autorės, darbus. Be K. Novitskovos, parodoje išvysime latvių kilmės menininkę Daigą Grantiną, kuri šiemet atstovaus Latviją Venecijos bienalėje. Abi menininkės su savo darbais dalyvavo Paryžiaus, Londono, Berlyno, Niujorko galerijose ir muziejuose.

MO muziejuje bus pristatytas ir Mikelis Fišers, latvių menininkas su gana niūria mūsų ateities planetos vizijos versija. Savo kūriniuose menininkas taip pat pasitelkia ironiją bei humorą, kritikuoja fanatizmą bei tikėjimą „universaliomis tiesomis“. M. Fišers už savo darbus yra apdovanotas prestižiniu Latvijos vizualiųjų menų prizu – The Purvitis Prize. Jis taip pat atstovavo Latviją 2017 m. Venecijos bienalėje.

Susiję:

Parodoje žiūrovai išvys ukrainiečių kilmės menininko Olego Kuliko, garsėjančio radikaliais performansais, kuriuose jis persikūnydavo į pasiutusį šunį, darbus. Būtent O. Kulikas buvo vienas iš įkvėpimo šaltinių režisieriui Ruben Ostlund, kuriant garsiąją filmo „Kvadratas“ vakarienės sceną. Menininkas savo performansų metu kuria šokiruojantį sužvėrėjusio vyro įvaizdį ir tarsi klausia, ką reiškia būti žmogumi ir kas nutiktų, jei grįžtume į pirmykštį gyvūnišką būvį. MO muziejuje bus eksponuojamos O. Kuliko nuotraukos, kuriose jis siūlo persvarstyti žmonių ir gyvūnų lygių teisių klausimus.

 

Lietuvos autorių ir užsienio menininkų kūrinius MO muziejuje bus galima pamatyti parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“ nuo balandžio 6 dienos iki rugpjūčio 25 dienos.

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 metų spalio 18 dieną. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!