Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. gegužės 23 d. 20:44
Amerikos modernizmo motina: 10 žymiausių Georgios O’Keeffe darbų

„Dangus virš debesų IV“, 1965 m.

Georgia O’ Keeffe – viena žymiausių Amerikos dailininkių, dažnai vadinama Amerikos modernizmo motina, pasaulį sužavėjusi gėlių, Niujorko dangoraižių ir Naujosios Meksikos vaizdais.

Georgia O’Keeffe gimė 1887 metais, Sun Prairie, Viskonsine. Savo rimtą ir formalų meno mokymosi etapą dailininkė pradėjo 190-aisiais Čikagoje, kiek vėliau mokslus tęsė Niujorke. Visgi menininkė mokslo įstaigų sužavėta nebuvo – ją varžė pamokos, kuriose tekdavo, užuot kūrus laisvomis ir savitomis temomis, kopijuoti gamtos objektus. 1912 metais menininkė susipažino su tapytojo Arthur Wesley Dow darbais ir idėjomis. Manoma, kad tai buvo lemtingas postūmis Georgios O’Keeffe kūrybiniame kelyje, paskatinęs menininkę atrasti savitą stilių. O’Keeffe pradėjo daugiau eksperimentuoti, atitrūko nuo realizmo ir ėmė plėtoti savo vizualinę raišką per abstraktesnes kompozicijas.

Susiję:

Su savo būsimu vyru menininkė susipažino savo draugės Anitos Pollitzer, parodžiusios jos darbus meno prekiautojui ir fotografui Alfredui Stieglitzui, dėka. Finansiškai Georgią O’Keeffe rėmęs ir jos parodas organizavęs menininkas, ilgainiui dėl tapytojos paliko savo šeimą – O’Keeffe tapo ne tik naująja žmona, bet ir jo mūza. Kad menininkė fotografui Alfredui Stieglitzui turėjo ypatingą reikšmę, galima suprasti ir iš daugiau nei 300 fotografijų bei aktų, kuriuose ją įamžino. Ir nors kiek vėliau fotografas užmezgė santykius su kita menininke, paskutinėmis jo gyvenimo dienomis šalia buvo būtent O’Keeffe.

Senatvėje dailininkė kentėjo nuo geltonosios dėmės degeneracijos, smarkiai paveikusios menininkės regėjimą. 1972 metais ji nutapė savo paskutinį paveikslą, vėliau dirbo tik su asistentais. Kaip menininkė teigė, noras kurti net ir tada niekur nedingo. O’Keeffe ilgą laiką buvo brangiausiai apmokama Amerikos dalininkė, o jos paveikslas 2014 metais pasiekė rekordą kaip brangiausiai parduotas (44,4 milijonai JAV dolerių) dailininkės kūrinys pasaulyje.

 

10. „Mėlyna, juoda ir pilka“ (Blue, Black and Grey), 1960 m.

„Mėlyna, juoda ir pilka“, 1960 m.

Nors O’Keeffe vertinama kaip svarbi XX amžiaus modernaus meno figūra, ji sukūrė ir nemažai abstraktaus meno darbų, kurie dažnai nebuvo tinkamai pastebėti. Tai – vienas iš keturių serijos paveikslų, atspindintis menininkės meilę muzikai bei Kandinskio įtaką jos kūrybai.

9. „Juoda, balta ir mėlyna“ (Black White and Blue), 1930 m.

„Juoda, balta ir mėlyna“, 1930  m.

„Juoda, balta ir mėlyna“ buvo nutapyta ypatingu menininkės gyvenimo laikotarpiu – nuo 1929 metų ji kasmet keletą mėnesių praleisdavo naujojoje Meksikoje, toli nuo savo vyro Alfredo Stieglitzo. Naujojoje Meksikoje jos kūrybos bruožai ėmė šiek tiek keistis, kūriniai tapo aiškesni, švaresni ir aštresni.

8. Dangus virš debesų IV(Sky Above Clouds IV), 1965 m.

„Dangus virš debesų IV“, 1965 m.

1960-aisiais metais Georgia daug keliavo po pasaulį, dažnai tai darydavo lėktuvu. Menininkę žavėjo pro lėktuvo langą matomi debesys. Tai paskatino nutapyti ištisą darbų seriją, kurioje jie vaizduojami iš viršaus. „Dangus virš debesų IV“ yra ambicingiausias serijos darbas, kuris buvo lyginamas su garsiuoju Klodo Monė vandens lelijų ciklu.

7. „Mėlyna ir žalia muzika“ (Blue and Green Music), 1921 m.

„Mėlyna ir žalia muzika“, 1921 m.

Pagrįstas idėja, jog muzika gali būti pateikta kaip kažkas, kas skirta „žmogaus akiai“, šis darbas, kuriame naudojamas spalvų ir formų bangavimas, žadina jausmą, kad kūrinį galima išgirsti, jo klausytis. Tapybos darbas iki šių dienų išlieka įkvėpimu ne tik dailininkams, bet ir muzikos kūrėjams, atlikėjams.

6. „Radiator building“  – naktis, Niujorkas“ (Radiator building — Night, New York), 1927 m.

„Radiator building“  – naktis, Niujorkas“, 1927 m.

Šis piešinys – vienas žymiausių menininkės darbų iš Niujorko peizažų serijos, kurią menininkė tapė 1925–1930 metais. Kūrinyje matomas dangoraižis vaizduoja Manhateno „Radiator building“ naktį, o darbą išskirtiniu paverčia nuostabiai vaizduojamos dirbtinės miesto šviesos.

 

5. „Vasaros dienos“ (Summer Days), 1936 m.

„Vasaros dienos“, 1936 m.

Vienas geriausiai menininkės atpažįstamų kūrinių „Vasaros dienos“ vaizduoja elnio kaukolę ir keletą gėlių dykumos fone. Gyvūnų kaukolės – gan dažnas motyvas O’Keeffe darbuose, tuo tarpu „Vasaros dienos“ laikomas vienu žymiausių darbų šia tema. Gyvūnų kaukolės su gėlėmis menininkei buvo gyvenimo ir mirties ciklo simbolis, vaizduojantis natūralią pasaulio tėkmę.

4. „Raudonosios aguonos“ (Red Poppies), 1928 m.

„Raudonosios aguonos“, 1928 m.

Paveiksle matomos dvi iš arti nutapytos aguonos, pavaizduotos taip, kad žiūrovas galėtų matyti smulkiausias gėlės žiedo detales. Šis menininkės darbas iškart sulaukė pripažinimo, buvo pavadintas vienu geriausių jos kūrinių. Georgia O’Keeffe manė, kad, paveikti greito gyvenimo būdo, žmonės retai bežiūri į gėles ir nepastebi jų išskirtinumo. Skubantiems ji norėjo padėti pastebi grožį mažuose dalykuose, kurie mus supa kasdien.

3. Karvės kaukolė: raudona, balta ir mėlyna“ (Cow’s Skull: Red, White, and Blue), 1931 m.

„Karvės kaukolė: raudona, balta ir mėlyna“, 1931 m.

Laikotarpiu, kuomet buvo nutapytas šis darbas, daugybė Amerikos menininkų kūrė paveikslus, atspindinčius šalies dvasią ir unikalų jos identitetą. Tuo metu O’Keeffe pasirinko kiek netradicinį būdą įamžinti vyraujančias Amerikos idėjas – ji nutapė karvės kaukolę, fonui panaudodama tris pagrindines Amerikos vėliavos spalvas. Nuo to laiko piešinys tapo svarbiu Vakarų Amerikos simboliu.

2. „Paprastoji durnaropė“ (Jimson Weed), 1932 m.

„Paprastoji durnaropė“, 1932 m.

Šis paveikslas vaizduoja paprastąją durnaropę, kurią, nepaisant jos nuodingų sėklų, menininkė itin mėgo. O’ Keeffe muziejaus pasiūlytas aukcione, paveikslas buvo parduotas už 44,405,000 JAV dolerių ir tapo brangiausiai parduotu moters dailininkės kūriniu pasaulyje.

1. „Juodasis vilkdagis“ (Black Iris), 1926 m.

„Juodasis vilkdagis“, 1926 m.

Tai – dar vienas O’Keeffe gėlių žiedų paveikslas, būdingas dailininkės kūrybai. Kalbama, kad menininkė ypatingai mėgo būtent juoduosius vilkdagius, kuriuos, dėl savo neilgo žydėjimo periodo įvairiose gėlių parduotuvėse ji galėjo rasti vos dvi savaites per metus. Meno istorikė Linda Nochlin šį paveikslą interpretavo kaip moteriškumo ženklą, moterų genitalijų išraišką. Pati menininkė šias kalbas atmetė ir pridūrė, kad tokios interpretacijos savo darbe nesiekė. Šiandien šį paveikslą galima rasti Metropoliteno meno muziejuje.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!