Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. liepos 8 d. 17:50
Festivalyje „Lauksnos“ – nematerialaus kultūros paveldo vertybių žvaigždynas

Foto: unsplash.com

Liepos 11-14 dienomis Klaipėdoje rengiamas II-asis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, pristatantis UNESCO saugomus tradicinės kultūros reiškinius – tradicinės tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus.

Lankytojų laukia apie 50 renginių, kur atsiskleis 15 vertybių, įtrauktų į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąrašus, iš Airijos, Albanijos, Argentinos, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Indijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Serbijos, Ukrainos, Vengrijos, Lietuvos. Šių metų festivalis atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tradicijas: su 12 vertybių lankytojai galės susipažinti iš arčiau.

Nemokamų festivalio renginių programa | Organizatorių nuotr.

Kryždirbystė ir sutartinės – Lietuvos šviesuliai ketvirtadienio programoje

2001 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų, o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. „Lauksnos“ siekia ne tik pristatyti kryždirbystės tradiciją, tačiau ir atkreipti dėmesį į regioninius šios tradicijos bruožus, išryškinant Mažosios Lietuvos išskirtinumą. Liepos 11 d., festivalio svečiai turės galimybę susipažinti su kaltinių geležies kryžių statymo tradicija, dalyvaudami muziejininko kalvio Dionyzo Varkalio vedamose ekskursijose po Kalvystės muziejų (būtina išankstinė registracija tel.: (8-46) 312113).

Tą patį vakarą Klaipėdos piliavietėje Rytinėje kurtinoje vyks net du renginiai skirti lietuvių polifoninėms dainoms – sutartinėms, kurios UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė 2010 m. 18.00 val. Nuo Klaipėdos piliavietės pylimų susišauks ragų sutartinės, iki Šiaurinės kurtinos kiemo lydės kankliuojamų sutartinių garsai, o kieme balsais ir skudučiais sutars gausus sutartinių atlikėjų ratas: „Čiulbutė“ (Ignalina), „Laukis“, „Trys keturiose“ (Vilnius), „Linago“, „Sasutalas“ (Kaunas), „Saulala“, „Siaudela“, „Žemyna“ (Biržai). 19.00 val. jungtinis folkloro grupės „Šalavija“ ir „Girių dvasios“ (Vilnius) projektas kvies patirti sutartinių ir elektroninės muzikos sintezę.

20.00 val. pirmos festivalio dienos programą užbaigs svečių iš Indijos – grupės  „Sabrang“ koncertas.

Teatro aikštė pulsuos karščiu

Didžioji dalis festivalio „Lauksnos“ renginių vyks Teatro aikštėje. Čia lankytojai išvys didžiuosius koncertus, dalyvaus dirbtuvėse, edukacijose, filmų peržiūrose ir kt. Penktadienio, liepos 12 d., vakarą nušvies didysis 19.00 val. koncertas „Lauksnų sietynas“.  Sietyno šviesuliai: albanų liaudies izopolifoninės muzikos atlikėjai „Bilbili“, Dnipro regiono kazokų dainų saugotojai „Volodar“ (Ukraina), grojimo airišku dūdmaišiu virtuozas Chrisas McMullanas (Airija), Prancūzijoje grojimo armėnų duduku tradiciją saugantys „Arsava“ trio, Radžastano kalbelijos muzikos bei šokio atlikėjai „Sabrang“ (Indija) bei sutartinių atlikėjai iš visos Lietuvos.

Susiję:

Šeštadienį žiūrovų 19.00 val. laukia ugningas vienos populiariausių tango grupių pasaulyje „El Cachivache“ (Argentina) kvinteto koncertas. Grupė, neretai pavadinama tango pankais, kartu su šokėjais Majo Martirena (Urugvajus) ir Rodrigo Fonti (Argentina) pristatys UNESCO saugomą  tango tradiciją. Po koncerto vyks tango šokių vakaras milonga, kuri yra neatsiejama tradicijos dalis.

Penktadienį ir šeštadienį, 22.00 val. festivalis kviečia panirti į „Nakties polifoniją“. Polifoninio dainavimo tradicijas bus galima išgirsti Dramos teatro Didžiojoje scenoje.

„Lauksnų“ programoje pirmą kartą pristatoma lėlių teatro tradicija. Sicilijos brolių Napolių lėlių teatras „Opera dei Pupi“ kviečia į senoviniais siužetais paremtus pasirodymus, kuriuose bus galima pamatyti tradiciją pristatančios brolių Napolių šeimos kolekcines lėles. Spektakliai vyks Šiauriniame rage liepos 12 d. 17.00 val., Teatro aikštėje liepos 13 d. 12.00 ir 14 d. 14.00 val.Dirbtuvės, kur bus išsamiau supažindinama su tradicija, vyks liepos 14 d. 13.00 val. Didžiojoje scenoje.

Amatų tradicijos parodose ir dirbtuvėse

Liepos 11-13 d. 12.00-18.00 val. Etnokultūros centre veikiančioje Margaritos Macijauskienės šiaudinių sodų parodoje bus galima išsamiau susipažinti su sodų tradicija, dalyvauti vėrimo dirbtuvėse – šį amatą demonstruos ir sodų vėrimo paslapčių mokys Marija Liugienė, Jurgita Kaščiukaitė-Kutkienė ir kt.  Liepos 12 d. 12.00 val. Dramos teatro fojė atidaroma  ir festivalio metu veiks Krokuvos prakartėlių (szopka) paroda. Iš Lenkijos atvyksiantys prakartėlių meistrai ves dirbtuves, kur klaipėdiečiai ir miesto svečiai, suvieniję jėgas, pagamins bendrą prakartėlę.

Festivalio metu didžiojoje scenoje bei Amatų miestelyje  bus pristatomi UNESCO saugomi tradiciniai amatai: Zmijanjės regiono siuvinėjimas (Bosnija ir Hercegovina), szopka, Krokuvos prakartėlių tradicija (Lenkija), blaudruck/modrotisk/kékfestés/modrotlač, tekstilės marginimas ir indigo dažymas Europoje (Vengrija), kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (Lietuva). Amatų miestelyje, kuris sups Teatro aikštę, dalyvaus ir apie 100 geriausių Lietuvos amatininkų, kultūros paveldo žinovų, rekonstruktorių, jie pristatys savo puoselėjamus amatus, demonstruos procesą, patikusius dirbinius bus galima įsigyti. Veiks Lietuvos kulinarinio paveldo zona, kurioje bus prekiaujama tradiciniais skanumynais.

Susiję:

Dėmesys Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybėms

Festivalio metu pristatomas nuo 2008 m. kuriamas ir kasmet pildomas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, kurio sudarytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. „Lauksnos“ kviečia susipažinti su Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašu, kurį šiuo metu sudaro 22 vertybės. Renginių, dirbtuvių metu artimiau susipažinsite su 12 tradicijų: Kauno marių užlietų kaimų dainavimo tradicija, pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime, Biržų krašto sutartinėmis, šiaurės rytų aukštaičių muzikavimu Peterburgo armonikamuzikavimu bandonija Tauragės krašte, lopšinių ir vaikų migdymo, polkos tradicijomis, Kupiškėnų vestuvėmis, lietuviškomis ristynėmis, senovinio stintelių ir seliavų gaudymo ant Baltųjų Lakajų ežero, šiaudinių sodų vėrimo bei verbų rišimo tradicijomis.

Festivalio metu Mažojoje scenoje bus siūloma unikali galimybė prisiminti ir virtualios realybės pagalba vėl išgyventi dainų šventės „Vardan tos… “ bendrystę. Tai patirsite virtualiai kartu giedodami Tautišką giesmę, su tūkstantine minia dainuodami Dainų dienoje, grožėdamiesi Folkloro dienos įvykiais. Kas ketverius metus rengiama Dainų šventė yra įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Daugiau įrašų apie UNESCO saugomus pasaulio objektus rasite čia

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!