Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. balandžio 15 d. 15:11
Gimnazija nuotoliniam mokymui pasiruošė per savaitę: kokią strategiją pasirinko?

Rytis Komičius | Asmeninio archyvo nuotr.

Jau daugiau nei dvi savaites Lietuvoje vyksta mokymas nuotoliniu būdu, tačiau su jo metu kylančiais iššūkiais susidoroja toli gražu ne kiekviena šalies mokykla. Visgi yra ir sėkmės istorijų: kol vieni kovoja su stringančiomis mokymosi platformomis ir piktinasi pernelyg dideliu mokiniams, mokytojams ir net tėvams tenkančiu krūviu, kiti ugdymo procesą tęsia be didesnių nuostolių. Naujasis Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius pasakoja apie individualią mokyklos pasirinktą nuotolinio ugdymo strategiją ir ją lydinčias sėkmes. Kaip teigia gimnazijos vadovas, netikėtiems pokyčiams mokykla pasirengė vos per savaitę.

– Savaitė – labai trumpas laikas tokiomis aplinkybėmis. Ar jo visiškai užteko? Kaip vyko mokymai?

– Manau, kad turėdami tiek nedaug laiko ir suprasdami, kad gimnazijos paskirtis nėra organizuoti nuotolinį mokymą, iššūkį puikiai įveikėme. Visą savaitę reguliariai vykusių videokonferencijų metu kasdien mokėmės naudotis platforma „Moodle“ ir programa „Zoom“. Pradžioje buvo daug baimės, bet mokslams įpusėjus, mokytojai jautėsi vis drąsiau, o penktadienį jau buvo labai laimingi, ne tik patobulinę savo skaitmeninio raštingumo kompetencijas, bet ir pasiruošę dirbti nuotoliniu būdu.

Be abejo, negalima pamiršti ir tų, kurie daug darbo atliko „užkulisiuose“. Klasių vadovai per savaitgalį sutikrino visų savo auklėtinių kontaktinius duomenis, techninių priemonių priežiūros specialistai vos per parą į „Moodle“ sistemą rankiniu būdu perkėlė daugiau nei 700 mokinių informacijos ir sukūrė jiems vartotojų paskyras, pavaduotoja ugdymui per kelias dienas iš naujo sudarė visų mokytojų ir mokinių virtualių vaizdo pamokų tvarkaraštį, kuriuo naudojamės iki šiol. Esu dėkingas ir mokiniams bei jų tėvams už kantrumą ir palaikymą, mokyklai ruošiantis dirbti nuotoliniu būdu bei jį įgyvendinant. Turime šaunią bendruomenę, kuri ypatingai susitelkia bendram tikslui.

–  Kodėl pasirinkote būtent minėtas mokymo(si) platformas? Kokie jų privalumai? 

– Neslėpsiu, kad pasiūla buvo labai didelė. Gavome daugybę laiškų su pasiūlymais bendradarbiauti, naudotis kitų tiekėjų platformomis ar skaitmeniniais sprendimais. „Moodle“ ir „Zoom“ pasirinkome dėl to, kad abi platformos yra gana paprastos, patogios naudotis ir prieinamos vartotojui, kuris gali skelbiamą turinį pasiekti stacionariu, planšetiniu kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Toks universalumas labai svarbus, kalbant apie medžiagos prieinamumą mokiniams, o mokytojams – jos pateikimą.

– Žiniasklaidoje gausu pranešimų apie stringančias edukacines platformas, įvairius nesklandumus, dėl kurių švietimo procesas kai kuriose mokyklose nevyksta taip, kaip turėtų. Kas lėmė, kad Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija iki šiol su didesniais iššūkiais, mokant nuotoliniu būdu, nesusidūrė?

– Stebėjome situaciją Lietuvoje ir lengviau atsikvėpėme, kai po pirmos nuotolinio mokymosi dienos trikdžių nei mokiniams, nei mokytojams nepasitaikė. Abi pusės, po ilgos pertraukos susitikusios virtualiose pamokose, liko labai patenkintos, gavau daug laiškų, kuriuose džiaugiamasi nauja patirtimi, padėkas išreiškė ir tėvai. Rizika, kurią prisiėmėme, konstruodami savo nuotolinio mokymosi sistemą, atsipirko. Tiesa, pradžioje, kaip ir daugelis Lietuvos mokyklų, svarstėme likti tik prie elektroninio dienyno ir platformos „Eduka“, kurių serveriai jau pirmą dieną neatlaikė apkrovos. Belieka apgailestauti, kad didesni nesklandumai pastojo kelią kolegoms.

– Nuotolinio mokymosi metu mokiniams padaugėjo savarankiško darbo, o vaizdo pamokų nuspręsta daryti mažiau, nei anksčiau būdavo įprastų, gyvų pamokų. Kodėl pasirinkote tokį sprendimą? Kaip formuojamos savarankiško darbo užduotys gimnazistams?

– Sistemos naujos, nežinojome, kaip jos veiks realiomis sąlygomis. Įvertinome ir tai, kad mokytojų skaitmeninis ir techninis pasirengimas labai nevienodas. Stengėmės, kad pasirinktas krūvis tiek jiems, tiek mokiniams būtų pakeliamas, priėmėmė labai aiškius sprendimus dėl mokinių vertinimo bei užduočių skyrimo (medžiagos apimties ir laiko užduotims atlikti). Nutarėme, kiek minimaliai pažymių mokytojai parašys per mėnesį, nusprendėme visas būsimos ateinančios savaitės užduotis skelbti iki einamos savaitės pabaigos, kad mokiniai galėtų planuoti savo laiką. Žinome, kad įprastai mokymuisi jie vidutiniškai skiria apie 8-9 valandas per dieną (skaičiuojant darbą klasėje ir namuose). Orientuojamės, be abejo, į kiek mažesnį krūvį. Nors tokia forma ne visai įprasta, savarankiškai besimokydamas mokinys turi galimybę savu tempu gilintis į konkrečią temą, maksimaliai sutelkia savo dėmesį, ugdo kitas bendrąsias kompetencijas. Vaizdo pamokų metu mokytojai savo ruožtu koordinuoja mokymosi procesą, stengiasi užtikrinti, kad daugiau dirbdami savarankiškai, gimnazistai tinkamai įsisavintų medžiagą, konsultuotųsi.

Rytis Komičius | Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip vyksta internetinės vaizdo pamokos? Ar galima sakyti, kad jos tokios pat efektyvios, kaip įprastos pamokos?  

– Kol kas sunku įvertinti tokių pamokų efektyvumą, tačiau galima drąsiai teigti, kad jų metu palaikomas aktyvus santykis tarp mokytojo ir mokinių bent jau daugeliu aspektų prilygsta gyvam bendravimui. Žinoma, bendraujant vaizdo pamokose, dingsta galimybė taikyti kai kuriuos ugdymo metodus, sunkiai organizuojamas, tarkime, darbas grupėse ar porose. Kita vertus, iš mokinių, mokytojų ir net mokinių tėvų reakcijų susidaro įspūdis, kad virtualios vaizdo pamokos visoms šalims patinka ir yra pakankamai efektyvios. Aš ir pats vedu anglų kalbos pamokas ir matau, kad mokiniai jose dalyvauja, rašo, konspektuoja, atsakinėja į klausimus, dalinasi savo mintimis, o lankomumas beveik visuomet šimtaprocentinis.

– Žiniasklaidoje teko skaityti apie mokinių elgesio problemas vaizdo pamokų metu: necenzūrinę leksiką, siuntinėjamus nepadorius vaizdus mokytojams, patyčias ir pan. Ar Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje nuotolinio mokymo(si) metu pasitaiko elgesio problemų?

– Didžiąja dalimi gimnazijos mokinių tikrai džiaugiamės, nes į mokymąsi jie žiūri atsakingai, bendrauja tinkamai, o dažnai ir padeda vyresnio amžiaus mokytojams, jei visgi kyla kažkokių nedidelių techninių nesklandumų. Tiesa, pirmąją savaitę pasitaikė ir nusižengimų taisyklėms: keli mūsų gimnazijos mokiniai pasidalino nuorodomis į mokytojų „Zoom“ kambarius, į kuriuos pateko mokinių iš svetimų mokyklų, pastarieji nederamu elgesiu sutrikdė pamoką. Gimnazijos mokytojai į šias situacijas reagavo profesionaliai, taip, kaip buvome susitarę mokymų metu. Administracija taip pat ėmėsi atitinkamų priemonių. Šiandien situacija yra suvaldyta, naujų netinkamo elgesio apraiškų vaizdo pamokose nepastebime. Ypač padėjo nauji „Zoom“ nustatymai, kurie leidžia mokytojui neįsileisti į pamoką asmenų, kurių joje ir neturėtų būti.

– Nepaisant neįprastų aplinkybių, dvyliktokams, tikėtina, vis tiek reikės laikyti Brandos egzaminus, tačiau pasiruošti jiems tapo kur kas sudėtingiau. Kaip dabar atrodo gimnazijos abiturientų nuotolinis mokymas? Ar jis kuo nors skiriasi nuo žemesnių gimnazijos klasių mokymo nuotoliniu būdu?

– Abiturientai mokosi taip pat, kaip ir kiti gimnazijos mokiniai. Mokytojai dirba pagal programas ir kryptingai ruošia dvyliktokus valstybiniams egzaminams. Jau esame pasiruošę vykdyti ir lietuvių kalbos egzamino žodžiu dalį, naudodamiesi „Zoom“ (įskaita planuojama balandžio pabaigoje). Abiturientai ir patys labai suinteresuoti mokslais, konsultuojasi su mokytojais, tariasi dėl papildomų virtualių vaizdo konsultacijų, prašo daugiau užduočių. Teko kalbėtis su keliais abiturientais, jie teigė, besididžiuojantys mūsų gimnazija ir tuo, kad mokytojai pasiruošę tęsti mokymą. Manau, kad dabar abiturientams ramiau, nes patikėjo, kad nėra palikti vieni valstybinių egzaminų išvakarėse. Nuoširdžiai tikiu, kad ir egzaminų rezultatai bus puikūs.

– Visgi pokyčiais patenkinti ne visi mokiniai. Kaip ir daugelyje šalies mokyklų, atsiranda gimnazistų, kurie skundžiasi pernelyg išaugusiu krūviu – prisidėjo tokių dalykų (pavyzdžiui, choreografijos ar kūno kultūros) namų darbų, kurių anksčiau mokykloje niekuomet neužduodavo. Ką atsakytumėte mokiniams, kurie tikina, visų užduočių atlikti nespėjantys?    

– Sutinku, kad kai kuriose mokyklose mokinių pečius užgula tinkamai nepamatuotas užduočių kiekis, tačiau galiu patikinti, kad mūsų gimnazijos mokytojai jau pačioje pradžioje susitarė dėl adekvačių krūvių. Užduočių skiriama tiek, kad mokinys jas galėtų atlikti per tiek laiko, kiek konkrečiam dalykui yra skirta savaitinių pamokų. Žinoma, vieni mokiniai užduotis atlieka greičiau, kitiems reikia daugiau laiko, tačiau su tokia pačia situacija susiduriama ir esant įprastinėms mokymo sąlygoms. Mokinius pradžioje galbūt gąsdino ir tai, kad kalendoriuje matydavo daug įvairių dalykų užduočių, kurios, kaip jau minėta, yra skiriamos savaitei. Susiplanavus laiką didžioji dalis gimnazistų be sunkumų atlieka visas užduotis, lieka ir laisvo laiko.

Gimnazijoje tikrai neišskiriame dalykų, kurie turi būti mokomi, ir tų, kurie neturi. Ugdymo programos nurodo mokyti ir dailės, šokio, muzikos, kūno kultūros, pasirenkamųjų dalykų. Ne visus juos yra galimybė įgyvendinti taip, kaip anksčiau, tačiau vykdyti pažintinio turinio pamokas galima. Nematau nieko blogo, jei mokinio yra prašoma palyginti du šokio stilius arba, atlikus kūno kultūros mokytojo skirtus pratimus, papasakoti apie savo savijautą ir pagalvoti, kokių dar pratimų būtų galima atlikti namų sąlygomis. Kviečiame mokinius neišsigąsti ir priimti pakitusių pamokų formatą, kilus sunkumams, raginame kreiptis į mokytojus. Gimnazijoje dirbantys pedagogai yra tikrai supratingi ir visuomet linkę padėti.

– Kokių perspektyvų regite pritaikyti naujai įgytas patirtis, įsisavintus mokymo(si) metodus, elektronines platformas ateityje, pasibaigus karantinui? 

– Manau, kad patirtis taikant elektronines nuotolinio mokymosi platformas yra naudinga tiek mokytojams, tiek mokiniams, ji atliepia XXI amžiaus tendencijas ir poreikius. Jau 2017 metais, kai kūrėme gimnazijos strategiją, kalbėjome apie tai, kad būtų puiku visą mokomąji turinį turėti išaniajame telefone ar sudaryti galimybę su mokytoju vaizdu bendrauti per atstumą. Tokios galimybės ugdymą tik praturtina, todėl nuolat ieškome būdų, kaip skaitmenizuoti mokymosi turinį. Per šias dvi savaites jau žengėme didelį žingsnį minėta linkme, manau, kad progų išnaudoti abi platformas turėsime ir pasibaigus karantinui. „Moodle“ galėtų būti puiki platforma pamokų medžiagai talpinti, užduotims atlikti, o „Zoom“ praverstų aiškinamojo turinio vaizdo pamokoms įrašyti, darbui su mokiniais, kuriems yra skiriamas namų mokymas, arba su tais, kurie yra išvykę į mainų programas. Būtų išties neracionalu atsisakyti to, kas pasiteisina ir iš tiesų veikia.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!