Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. 25 liepos d. 17:18
Gyslotos Upninkų apylinkės – Bermudų trikampis tarp Kauno, Ukmergės ir Vilniaus

Perelozų Viešpaties Kryžiaus sentikių cerkvė | Jonavos TIC nuotr.

Ar niekada nepastebėjote, kad žemėlapių rėmus mūsų atmintyje formuoja keliai, kuriais važiuojame dažniausiai? Štai Ukmergę, Uteną daugelis puikiai pažįsta, nes pro šiuos miestus veda keliai „link ežerų“. Elektrėnus – nes jų sunkiai nepastebėsi pakeliui į Vilnių. O kas lieka šių pagrindinių arterijų pašonėse? Kokie gyvenimai vyksta ten, kur šimtus kilometrų neįsuka nei vienas svarbesnis kelias, nevilioja nei vienas didesnis miestelis, nėra netgi su likusiu pasauliu jungiančio tilto? Viena iš tokių vietų – savotiškas Bermudų trikampis esantis tarp Kauno, Ukmergės ir Vilniaus (o tiksliau – tarp kelių A1, A2 ir E262). Kažkuria prasme, tai tiesiog slaptas pasaulis, įrėmintas Neries ir Šventosios slėnių, kurį pamato nebent tie, kurie šiuose kraštuose turi „babą“ ar netyčia nuklysta, ieškodami nuotykių vandens keliais. Trumpam nusikelkime į šį stebuklingą „portalą“ ir apžvelkime jo šiaurinės pusės akcentus.

„Bermudų“ trikampis

Upninkų kaimas

Nors Upninkų kaimas visai nedidelis (gyvena vos 700 gyventojų), nesunku pajausti jo išskirtinę aurą, kuri užkoduota jau Upninkų pavadinime ir net herbe: kaimo apylinkes supa galybė didesnių ir mažesnių upių. Pagrindinė jų – Šventoji (ant kurios kranto stūkso daili akmeninė Upninkų bažnyčia), aplinkui Šventąją: Širvinta, Neris, Lietava ir tiesiog gyslų gyslos upelių. Mažai paliesti slėniai, miškai ir autentiškos po juos pabirusios sodybos čia padeda pamažu pamiršti, kuriame amžiuje keliauji: galbūt taip viską laike „užkonservavo“ ir net trys seniūnijos teritorijoje esantys draustiniai (Upninkų valstybinis botaninis, Lietuvos valstybinis hidrografinis ir Šventosios valstybinis ichtiologinis).

Savotiškai „užkonservuota“ ir klasicistinės manieros Upninkų bažnyčia: tai vienintelis toks senas,  per Upninkus siaubusius gaisrus išlikęs pastatas. Dar įdomiau, kad iš tiesų tai – akmeninis grūdų sandėlis, kurį Upninkų dvarininkas padovanojęs bažnyčios reikmėms. Gyventojams išsikrausčius nuo upės ant kalno, paupyje liko tik bažnyčia, įrengta senajame sandėlyje.

Upninkų bažnyčia | Jonavos TIC nuotr.

Upninkų bažnyčia | Jonavos TIC nuotr.

Slaptos Šventosios atodangos

Nuo Upninkų miško keliuku leiskimės palei Šventąją: tarp medžių pakrantėse šmėžuoja jaukios medinės sodybos, o rodyklė į Partizanų mūšio (1949 m.) vietą sufleruoja įtemptą šio miškingo krašto istoriją. Tokiu keliu riedame dar apie 10 kilometrų ir pasiekiame įspūdingus Šventosios skardžius (Metelio rėvą), kur net 246 kilometrus per Lietuvą tekanti upė ruošiasi baigti kelionę ir įtekėti į Nerį. Upės kelionėje sukaupta patirtis ir jėga čia akivaizdi: smėlėtas atodangas atakuoja greita srovė, baidarininkus pasitinka vis daugiau akmenų, kurie net patyrusiems irkluotojams kelia nemenkus iššūkius. Tačiau mes į viską žvelgiame iš viršaus: tai viena iš vietų, kur tikrai pasijaučia Lietuvos gamtos didybė.

Metelio rėva | Jonavos TIC nuotr.

Lietavos upelis

Nuotykiai tarp miškų, upių ir vietinių legendų tęsiasi: nebijantys duobėtų miško trasų vos už pusvalandžio kelio ras ir kone mitine tapusią vietą –  Lietavos (Lietaukos) upelį. Ir nors teorija, kad Lietuvos vardas kilo būtent nuo šio, vos 11 kilometrų ilgio upeliūkščio yra labai diskutuotina, pasiekus tašką, kur Lietava, lydima kelių šaltinių, įteką į Nerį, apima tikrai mistinė nuotaika. Maždaug čia visu grožiu atsiskleidžia ir pati Neris: tartum ilsisi tarp audringų kelionės stotelių – Vilniaus ir Kauno.

Lietavos upelis | Jonavos TIC nuotr.

Lietavos upelis | Jonavos TIC nuotr.

Įdomus faktas: vos už aštuonių kilometrų, to pačio Lietavos upelio kaimynystėje, vidury laukų ir sunkiai įveikiamų vieškelių, stovi vienas svarbiausių objektų Lietuvos sentikiams – Perelozų Viešpaties Kryžiaus sentikių cerkvė. Įspūdingi cerkvės masteliai rodo, kad kadaise šiandien beveik sunykusiame kaime gyveno nemaža bendruomenė (vienu metu net 800 žmonių), kuri šias vietas atrado dar XVI amžiuje.

Sentikių tradicija kurtis kuo atokesnėse, sunkiau persekiotojų pasiekiamose vietose tik dar kartą paliudija, kad šio vietos Bermudu trikampiu buvo ištisus šimtmečius.

Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia

Perelozų Viešpaties Kryžiaus sentikių cerkvė | Jonavos TIC nuotr.

Perelozų Viešpaties Kryžiaus sentikių cerkvė | Jonavos TIC nuotr.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!