Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. 22 rugpjūčio d. 12:14
Umbrijos pasididžiavimas – stebuklo įkvėpta, 300 metų statyta Orvjeto katedra

Orvjeto Duomo | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2020 m.

Norintiems patyrinėti Italiją, be jokios abejonės, verta apsilankyti centriniame šalies regione Umbrijoje. Kalnuotos vietovės, žaliuojanti gamta, puikus maistas ir architektūrinės įžymybės (užtenka jau vien paminėti Perudžią, Asyžių, Gubijaus ar Spoleto miestus) tikrai sudomins įvairių pomėgių keliautojus. Čia, nedideliame Umbrijos miestelyje, slepiasi ir dar vienas lobis – kvapą gniaužianti Orvjeto katedra, savo fasadu ir vidumi nustebinsianti ir visko mačiusius turistus. „Vilniaus galerija“ kviečia daugiau sužinoti apie šią Umbrijos įžymybę.

Trumpa Orvjeto istorija ir statybas įkvėpęs Bolsenos stebuklas

Orvjeto – nedidelis miestelis Ternio provincijoje, Umbrijos pietvakariuose. Regione miestas visuomet turėjo svarbią reikšmę, tiesa, ji keitėsi sulig jo gyventojais. Manoma, kad Orvjetas buvo apgyvendintas nuo etruskų laikų ir buvo svarbus šios civilizacijos centras. Žvelgiantis nuo 300 metrų plynaukštės ir apsuptas smailėjančių uolų, miestas buvo sunkiai pasiekiama tvirtovė, tačiau ir ją ilgainiui pavyko palaužti Romos armijai. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad mūšiai buvę tokie nuostolingi, jog sukėlė itin žiaurias represijas, o pats miestas buvo apgultas ne vieną mėnesį. Deja, užpuolikai buvo negailestingi ir etruskų kultūros paveldui – dauguma jo buvo tiesiog sunaikinta.

Kitas svarbus laikotarpis Orvjeto istorijoje neabejotinai buvo Viduramžiai, kuomet  jau miestas-valstybė garsėjo savo turtais, grožiu ir galybe. Vis dėlto, ten kur slepiasi turtai, dažnai kyla ir negailestingos kovos dėl įtakos ir valdžios – ne išimtis buvo ir Orvjetas. Čia vykusios didikų šeimų rietenos, o galiausiai užklupęs maras pakeitė miesto istoriją. Svarbu paminėti ir tai, kad Orvjeto turėjo glaudų ryšį su popiežiais, netrumpą laiką netgi buvo jų valdomas, XIII a. čia keletą metų praleido ir žymusis popiežius Urbonas IV.

Trumpai susipažinus su Orvjeto istorija, nenuostabu tampa tai, kad palyginus nedideliame mieste galima rasti tiek daug svarbių architektūros paminklų. Be žymiosios Orvjeto katedros čia galima pamatyti ir San Lorenzo in Arari (menančios kankinio Lauryno, kuris buvo sudegintas ant grotų, mirtį), San Giovenali bažnyčias, pasiklysti požeminiuose tunelių sistemos labirintuose, apžiūrėti Albornozo tvirtovę. Visgi, ko gero, didingiausiu paminklu mieste galima drąsiai vadinti Orvjeto katedrą, statytą beveik 300 metų ir dažnai vadinamą viena didingiausių Italijos šventyklų. Jos istorija neatsiejama nuo Bolsenos stebuklo – esą vienų mišių metu, jose lankantis kunigui, skeptiškai žiūrėjusiam į duonos ir vyno pavertimą Kristaus kūnu ir krauju, bažnyčioje iš konsekruotos ostijos ant korporalo ištekėjo kraujo. Popiežius Urbonas IV išgirdęs apie stebuklą įsakė pastatyti maldos namus, kuriuose ir galėtų būti saugoma relikvija.

Orvjeto Duomo, fasado elementai | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2020 m.

Įspūdingos skulptūros ir raižiniai  

Orvjeto katedra jungia skirtingus architektūros stilius, tačiau tikriausiai nesuklysime pasakę, kad, visų pirma, tai puikus gotikinės ir romaninės architektūros stilių pavyzdys. Pamačius pastato vaizdą iš šono, akis pirmiausia patrauks melsvai pilki per sienas horizontaliai einantys bazalto dryžiai. Visgi visa katedros didybė atsiskleidžia pamačius fasadą. Čia apstu detaliausių raižinių, statulų, pūpso bronzinės durys, iš viršaus žvelgia gyvūnų ir angelų skulptūros, o pakėlus akis galima išvysti ir nuostabią bažnyčios rožę.

Susiję:

Tad apie viską nuo pradžių. Detalūs raižiniai, puošiantys keturių pagrindinių piliastrų cokolį, – Lorenzo Maitani ir dar keleto nežinomų menininkų darbas, sukurtas XIV a. Raižiniai pasakoja Senojo ir Naujojo testamentų istorijas ir scenas, tarp kurių – pasaulio sukūrimas, paskutinis teismas, pragaras, pasmerkimas. Pakėlus akis kiek aukščiau, verta atkreipti dėmesį ir į mozaikas, kurios, kaip manoma, sukurtos taip pat XIV a., remiantis dailininko Cesare Nebbia piešiniais, o kiek vėliau patobulintos kitų menininkų. Dauguma jų skirti mergelei Marijai ir jos gyvenimui atminti. Greičiausiai ne vienam lankytojui iškils klausimas, ką vaizduoja bažnyčios fasade stovinčios gyvūnų statulos. Pastarosios simbolizuoja šventuosius – liūtą (šv. Marką), erelį (šv. Joną) ir jautį (šv. Luką).

Orvjeto Duomo, fasado elementai | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2020 m.

Orvjeto Duomo, fasado elementai | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2020 m.

 

Ką išvysite bažnyčios viduje?

Į bažnyčios vidų pateksite per XX a. italų skulptoriaus Emilio Greco sukurtas bronzines duris, vaizduojančias Kristaus gyvenimą. Nenustebkite – bazalto ir travertino dryžiai pasitinka ir bažnyčios viduje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, šventykla pastatyta Bolzenos stebuklui atminti, kuriam skirta Cappella del Corporale koplyčia. Jos sienos išmargintos žymiojo įvykio ir Eucharistijos stebuklo freskomis, kaip manoma, sukurtomis XIV a.

Orvjeto Duomo | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2020 m.

Orvjeto Duomo | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2020 m.

Kita bažnyčios įžymybė – Cappella Nuova koplyčia, sauganti didingas Lucos Signorelli freskas, menančias paskutinįjį teismą, apaštalus bei kankinius. Menininkas vaizdingai nutapė nusidėjėlius patekančius į pragarą, ir tuos, kuriems lemta patekti į dangų. Piešiniuose vaizduojamos žmonių figūros ir jų pozos sufleruoja, kad galimai pradinėms menininko idėjoms įgyvendinti buvo naudojami tikri modeliai. Bažnyčioje galima pamatyti ir įspūdingų skulptūrų. Viena jų – Ippolito Scalza scena, vaizduojanti Kristaus nuėmimą nuo kryžiaus; dar 12 apaštalų skulptūrų puošia centrinės navos kolonas.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!