Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. 17 spalio d. 20:10
Plantin-Moretus muziejus: kaip Belgijoje buvo sukurtas sėkmingiausias pasaulyje knygų verslas

Plantin-Moretus muziejus | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2019 m.

Susipažinkite su Kristofu Plantinu ir Janu Moretusu – XVI a. Stevu Jobsu ir Marku Zuckerbergu. Taip taip, perskaitėte teisingai – tai tų laikų inovatoriai ir revoliucinis duetas, pirmasis pradėjęs vystyti spaustuvininkystę pramoniniu būdu. Šiandien su šių dviejų asmenybių palikimu galima susipažinti Antverpene, aplankant į „Unesco“ (sąrašo nr. 1185) pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Plantin-Moretus muziejų. Būtent čia, įspūdingoje spaustuvėje ir jų pačių gyvenamojoje vietoje, vis dar galima pasiklausyti tų laikų istorijų, išvysti spausdinimo mašinas ir net pavartyti tų laikų knygų reprodukcijas.

Plantin-Moretus muziejus yra ne kas kita kaip spaustuvė ir leidykla, menanti Renesanso ir Baroko laikus bei įsikūrusi Antverpene. Kodėl tokį svarbų knygų spausdinimo centrą galima rasti Belgijoje, atsakyti nėra sunku – kartu su Paryžiumi ir Venecija, Anverpenas laikomas vienu svarbiausių tipografijos inovacijos ir istorijos centrų. Tai buvo gerai išvystytas miestas, siūlantis ne tik puikiai organizuotą infrastruktūrą, bet ir pakankamai reikalingų žaliavų. Visgi, ko gero, labiausiai dėkingi turėtume būti Plantin-Moretus imperijos įkūrėjui Kristofui Plantinui, knygas ir švietimą gerbusiam labiau nei ką kita.

 Kristofas Plantinas ir jo sukurta imperija

Kristofas Plantinas savo ilgainiui suklestėsiantį verslą pradėjo, galima sakyti, nuo nulio. Į Antverpeną jis atvyko 30-ies ir čia įkūrė spausdinimo įmonę. Būtent jis pradėjo šeimos verslą, kuris buvo vystomas daugybės ateinančių kartų. Drąsiai galima teigti, kad Plantinas buvo itin gabi, išsimokslinusi ir tvirtų pažiūrų asmenybė. Nors jis mokėsi knygų pardavimo, daugelio verslo subtilybių išmoko pats, o išsilavinimui ir knygoms teikė itin daug dėmesio. Greičiausiai todėl jis susibičiuliavo su to laikmečio intelektualais ir mokslininkais. Plantinas, vedęs Jeanne Riviere, susilaukė septynių dukterų ir sūnaus, tačiau ne visi jie sulaukė vyresnio amžiaus. Likusios penkios dukterys gavo gerą išsilavinimą, kurį panaudojo dirbdamos spaustuvėje.

Plantin-Moretus muziejus | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2019 m.

Apie 1575 metus Plantino sukurta knygų imperija pasiekė savo piką. Manoma, kad XVI a. pab. čia jau buvo 16 spausdinimo mašinų, o dirbo kone 60 žmonių, tarp kurių spaustuvininkai, teksto rinkėjai, redaktoriai bei kiti darbuotojai. Darbas spaustuvėje anaiptol nebuvo lengvas. Viena spausdinimo mašina per dieną iš abiejų pusių buvo galima atspausdinti 1250 lapų. Tam reikėjo atlikti net 2500 spaudimų! Norint suvaldyti didelius srautus darbuotojų buvo naudojami rašytiniai sutikimai, kuriuose buvo nurodomos darbuotojų bei vadybininkų atsakomybės. Sulaužiusieji taisykles turėjo mokėti baudą, tiesa, kiek kitokiu nei šiandien būdu – šalia galimybės mokėti pinigais, buvo ir galimybė atsiskaityti… alumi.

Plantinas, nors ir gyveno neramiais laikais (religiniai perversmai, nuolatinės rietenos su skolininkais ir valdininkais), sugebėjo taip išplėtoti savo verslą, kad keletas skyrių buvo atidaryta net Paryžiuje ir Frankfurte. Ne gana to, ilgainiui verslus vyras pradėjo pardavinėti ir žemėlapius bei gaublius. Vienas įspūdingiausių Plantino laikais išleistų leidinių neabejotinai buvo 48 kilogramus sverianti 1788 puslapių biblija, kurią atspausdinti prireikė ketverių metų!

Kas buvo Jan Moretus?

Jan Moerentorf bendradarbiauti su Plantinu pradėjo būdamas vos 15-os ir iš knygyno pagalbininko greit tapo Plantino dešiniąja ranka. Teigiama, kad Moretus (savo pavardę jis ilgainiui susilotynino) mokėjo net 5 kalbas – olandų, prancūzų, ispanų, italų ir lotynų. Dirbdamas pas Plantiną jis susižavėjo ir čia taip pat besidarbuojančia jo dukra Martine bei ją vedė. Po Plantino mirties būtent jis valdė imperiją iki 1610 metų ir per tą laiką parengė virš 600 leidinių, iš kurių daugmaž pusė buvo religinio turinio. Jei Plantinui buvo itin svarbus švietimas, tai Jan Moretus buvo pakvaišęs dėl spaudinių kokybės: iliustracijų, popieriaus ir daromų klaidų. Sakoma, kad jo spausdintos biblijos esą turėjusios mažiau klaidų nei tos, kurios buvo leidžiamos Vatikane. Po Moretus mirties spaustuvė atiteko jo sūnums, kurie verslą ateinančiais dešimtmečiais valdė kartu.

Ką muziejuje galima pamatyti šiandien?

Įmonės pastate, kuris veikė iki 1867 metų, šiandien galima rasti senos spausdinimo įrangos kolekciją,  didelę biblioteką, neįkainojamus archyvus ir meno kūrinius. Namuose galima išvysti ir daugybę to amžiaus baldų bei paveikslų, daugiausia portretų. Juk Plantinų ir Moretusų šeimos buvo meno mylėtojai, pasižymintys puikiu skoniu. Šioje vietoje verta paminėti itin svarbų faktą – Batazaras I Moretus buvo dalininko Rubenso vaikystės draugas. Tad dalis ant sienų kabančių portretų nutapyti būtent šio dailininko rankomis.

Plantin-Moretus muziejus | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2019 m.

Plantin-Moretus muziejus | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2019 m.

Susiję:

Plantino spaustuvėje buvo leidžiama galybė knygų, iš kurių daugiau nei pusė – lotynų kalba. Didesnė jų dalis apie humanizmą bei religiją. Tad nenuostabu, kad Plantino-Moretus muziejuje galima išvysti keletą itin įdomių biblijos pavyzdžių. Vienas jų – vadinamoji 36 eilučių Gutenbergo biblija, laikoma antrąją Europoje išleista biblija. Manoma, kad pasaulyje yra likę vos 14 šios knygos pavyzdžių. Iki šiol nepavyko išsiaiškinti, kaip toks istoriškai svarbus leidinys atiteko Plantino globon. Plantinus-Moretus muziejuje neabejotinai išgirsite ir apie Biblia Regia, Karaliaus bibliją ir Antverperno daugiakalbę. Visi šie pavadinimai apibūdina tarp 1568 ir 1573 metų išleistą leidinį, kuriame religinį tekstą buvo galima skaityti net penkiomis kalbomis!

Daugiau nei 300 metų knygos buvo šių namų širdis ir siela, pagrindinė čia gyvenusių šeimų veikla ir pragyvenimo šaltinis. Meilę ir pagarbą knygoms muziejus stengiasi išsaugoti ir šiandien. Nenustebkite, jei čia tvyros prieblanda, o užuolaidos ir langinės nepraleis nė vieno saulės spindulio. „Šviesa – didžiausias leidinių priešas“, – praneša ant sienos kabančios lentelės. Nors šiandien, gyvenant skaitmeniniame amžiuje, ko gero, sunku įsivaizduoti tų laikų realybę, muziejus kviečia sustoti ir įvertinti tai, kaip stipriai pasikeitė, evoliucionavo rašytinė kalba.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!