Rūtos Katiliūtės kūrinys | Pranešimo spaudai nuotr.

Rūta Katiliūtė yra viena ryškiausių abstrakčiosios dailės atstovių Lietuvoje. Nuo 1969 m. R. Katiliūtė dalyvauja parodose, jos kūryba vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Dailininkė pirmoji iš lietuvių menininkų yra gavusi prestižinę Krasner-Pollocko fondo stipendiją (JAV, 1994), pelnė Diuseldorfo kultūros departamento, Golart-Stiftung, Miuncheno kultūros departamento stipendijas (Vokietija, 1993, 1996), o 2016 m. įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Tapytojos kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje, Salustowicz galerija Vokietijoje, privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Vokietijoje, Suomijoje, JAV, Austrijoje, Italijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje ir kt.

Dailėtyrininkė dr. Danutė Zovienė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Rūtos Katiliūtės kūrybą Lietuvos meno lauke vadina išskirtiniu reiškiniu. 1968 m. baigusi vitražo studijas Vilniaus dailės institute (dabart. VDA), R.Katiliūtė iškart pasuko grynosios tapybos link, ėmėsi tyrinėti spalvos ir pačios tapybos raiškos galią. Dailininkė vienareikšmiškai priskiriama abstrakčiajai tapybos krypčiai, bet ir čia ji užima išskirtinę vietą. Nors, kaip ir klasikiniame abstrakcionizme, paveiksluose svarbiausias psichologinis spalvos poveikis, tačiau dailininkė atsisako net ir menkiausių abstrakčiajai dailei būdingų realių formų užuominų. Tai minimalistinė abstrakcija, kur svarbiausia yra spalva, šviesa, erdvė, jausmas ir meditacija, nes Rūtos Katiliūtės realybė – tai debesys ir rūkai, miglos ir efemeriški toliai.

Danutė Zovienė pastebi, kad pastaruoju metu R. Katiliūtės kūriniuose atsiranda ir naujų ženklų – suprematistinių formų, kurios tarsi išnyra iš daugiasluoksnės spalvos gelmės ir įgyja 3D apimtį. Tapytoja prisipažįsta, kad jai imponuoja suprematizmas – geometrinių abstrakcijų meno kryptis, kurią XX a. antrajame dešimtmetyje suformavo tapytojas Kazimiras Malevičius (1878–1935). Savo ūkus „apgyvendindama“ geometrinėmis figūromis, R. Katiliūtė tarsi antrina Malevičiui, atskleisdama pasaulio, didingesnio už regimąjį, pranašumą.

Dailininkė kuria vedama įspūdžio ir jausmų. Ten pat ji veda ir žiūrovą. Todėl R. Katiliūtės kūriniai sunkokai pasiduoda žodinėms interpretacijoms – juos lengviau pajusti nei apsakyti. Ko gero, jiems apibūdinti labiausiai tiktų žymaus minimalisto Franko Stella posakis: „Tai, ką tu matai, yra tai, ką tu matai“. Kitaip tariant, R. Katiliūtės kūriniai yra tai, ką žiūrovas juose geba įžvelgti, – pasaulį, kur realybės daugiau, nei yra.

Paroda Šiauliuose,  „Laiptų galerijoje“, veiks iki lapkričio 15 d.