Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 31 sausio d. 16:14
Kalbančių langinių revoliucija Rokiškyje

Rimo Bičiūno tapytos langinės  

Jeigu vyksite  į Rokiškį ir atidžiai dairysitės aplinkui, ko gero, pastebėsite įdomią tendenciją: kuo arčiau Rokiškio, tuo daugiau namų puošia margaspalvės, tartum antram gyvenimui prikeltos langinės. Kaip viskas prasidėjo? Ko reikia, kad pamirštos tautodailės tradicijos vėl įsisuktų su nauja jėga? Keliaukime į Šiaurės Rytų Lietuvą, kur pasaulį patyrinėsime šiek tiek kitaip: žvelgdami ne pro langą, o… į langą!

Pleneras gimęs iš meilės Rokiškiui

Nors spalvingos langinės – išskirtinis Aukštaitijos regiono bruožas, jau XX a. pabaigoje jis buvo beveik visiškai išnykęs. Savotiška langinių revoliucija Rokiškio krašte prasidėjo vietinio menininko Arūno Augučio dėka: pastebėjęs kelias apleistas, tiesiog akyse dylančias šio miesto langines, kūrėjas nusprendė joms įkvėpti naujos gyvybės spalvingais piešiniais. Taip jau išėjo, kad gyvybės gūsis tvokstelėjo ne tik šioms kelioms laimingosioms langinėms, bet ir visam Rokiškiui: idėjai pasiteisinus, gimė tarptautinis pleneras, kurio metu profesionalūs menininkai puošia langines jau 17 metų. Viso to rezultatas – virš 300 atgimusių langinių ir kitų  langų dalių Rokiškyje bei jo apylinkėse (štai, pavyzdžiui, šalie esančiuose Obeliuose ėmė vykti net atskiras langinių pleneras).

Pirmojo langinių plenero dalyviai (2005 m.) 

Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019. Svečiai iš Latvijos. Langinių tema – kiškis 

Plenero viešnia – dailininkė iš Varšuvos Ana Klonovska

Nuo tradicinių simbolių iki portretų

Plenero organizatoriai tiki, kad norint tradiciją išlaikyti gyvybingą, įkvėpimo būtina semtis ne tik iš praeities, bet ir aktualios dabarties. Būtent todėl langinėse nutūpia tiek tradiciniai, tiek ir  modernesni raštai: personažai, portretai ar net ištisos istorijos. Kai kurios iš jų – tiesiogiai susijusios su Rokiškio ar namo gyventojų, kurį puošia šios langinės,  istorijomis.

„Pavyzdžiui, pasikalbėję su vieno iš namų šeimininke, sužinojome, kad tame pačiame name seniau gyveno žydas, auginęs košerinei mitybai tinkamus gyvuliukus. Taip ant langinių atsirado šios istorijos tęsinys: avys, jaučiai ir kiti gyvūnai. Tiesa, „nepataikėme“ tik su triušiu, nes jau nupiešę išsiaiškinome, kad košerinei mitybai jis netinkamas“, – vieno namo langinių istoriją prisimena A. Augutis.

Dar ant kito namo „apsigyveno“ dainininkas Vytautas Kernagis: namo savininkas labai norėjo  ant langinių užrašyti jam patikusios Kernagio dainos žodžius, taigi šalia žodžių atsirado ir jų atlikėjo portretas.

„Daug tokių pavyzdžių, kai langinės „kalba“ apie namo ar miesto istoriją turime. Štai ant parapijos namo, pasikalbėjus su vietiniais dvasininkais, gimė idėja pavaizduoti Lietuvoje dažniausiai minimus šventuosius. Taip ant langų nutūpė Šv. Jurgis, Šv. Barbora ir kiti šventieji“, – istorijomis iš kūrybos proceso dalinasi menininkas.

Arūno Augučio ir Arūno Uoginto tapytos langinės (2018 m.) 

Langinės

Langinės (2019 m.)  

Jeigu norite pamatyti kuo daugiau kalbančių langinių, geriausia pasivaikščioti po Rokiškio centrą: Respublikos, Kauno, Kęstučio, Ąžuolų, Sodų, Vilniaus, Mikėno gatves, taip pat Obelių miestelį, Jurgiškių, Kamajų, Antakriaunių, Bajorų, Salų, Šetekšnų kaimus.  Na, o jeigu šią vasarą bus galima organizuoti renginius, galbūt atrasite ir dar dažais kvepiančias langines namo sugrįžusias tiesiai iš plenero.

Smagių atradimų!

Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!