Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 7 vasario d. 11:14
Bitėnai – lietuvybės lobynas Rambyno šešėlyje

Rambyno kalnas | M. Jankaus muziejaus archyvo nuotr.

Garsųjį Rambyno kalną žino ar net yra į jį užkopęs beveik kiekvienas. Tačiau tikrai dar ne visi lankėsi vos už kelių kilometrų nuo Rambyno esančiuose Bitėnuose – kaime, kurį drąsiai galima vadinti vienu šviesiausių Lietuvos kaimų. Keliaukime arčiau vis dar paslaptingo Lietuvos–Rusijos pasienio ir iš arčiau susipažinkime su unikaliu Bitėnų paveldu.

Viena svarbiausių vietų Lietuvos knygnešiams

Mažojoje Lietuvoje, visai prie pat Nemuno, įsikūrę Bitėnai visais laikais traukė ypatingas istorijas: tiek dėl savo specifinės geografinės padėties, tiek dėl išskirtinių čia gyvenusių asmenybių.  Iš pradžių pagarsėję kaip sielininkų – upeivių stotelė, jau vėliau, per tautinį lietuvių atgimimą, Bitėnai išgarsėjo dėl kiek kitokių „sielininkų“ – tiesiog savo sielas Lietuvai atidavusių asmenybių. Pati ryškiausia iš jų – publicistas, spaustuvininkas, vienas iš „Aušros“ leidėjų Martynas Jankus.  Būtent Bitėnuose jis išspausdino 360 knygų ir 25 periodinius leidinius.

Ši šviesi istorija šiandien vėl gyva Martyno Jankaus muziejuje – vietoje, kurioje anksčiau  ir veikė garsioji spaustuvė. Autentiški darbo įrankiai, raidžių „kasa“, pavyzdiniai leidiniai (o jų M. Jankus parašė ir išleido begalę) – neabejotinai verta dėmesio patirtis ieškantiems įkvėpimo bent šiek tiek pakeisti pasaulį ar bent jau savo aplinką.

M. Jankaus muziejus | M. Jankaus muziejaus archyvo nuotr.

M. Jankaus muziejus | M. Jankaus muziejaus archyvo nuotr.

M. Jankaus muziejus | M. Jankaus muziejaus archyvo nuotr.

Martynas Jankus su Bitėnų pereinamojo punkto tarnautojais | M. Jankaus muziejaus archyvo nuotr.

 

„Tarp įdomesnių eksponatų – pomirtinė M. Jankaus kaukė, lieta iš bronzos. Tai neprarasta relikvija žinant, kad tokios kaukės kurtos tik ypač gerbiamiems žmonėms, taip pat įvertinus, kokiomis sąlygomis viskas buvo įgyvendinta: juk M. Jankus mirė pabėgėlių (DP) stovykloje Vokietijoje“, –  pasakoja M. Jankaus muziejaus vadovė Liudvika Burzdžiuvienė.

Dar vienas unikalus eksponatas – įspūdingos Amžinosios Rambyno kalno knygos kopija. „Tai buvo vienintelis daiktas, kurį, traukdamasis po Klaipėdos krašto okupacijos, M. Jankus pasiėmė su  savimi. Šioje knygoje net 11 metų kaupti linkėjimai, užrašai, pastebėjimai iš viso pasaulio svečių atspindi ir saugo unikalią Bitėnų krašto istoriją“, –  sako L. Burzdžiuvienė.

Mažosios Lietuvos paveikslų sodas

Jeigu Bitėnus lankysite muziejaus nedarbo metu ar dar per karantiną, nenusiminkite – būtinai aplankykite nuostabų šalia muziejaus įsikūrusį paveikslų sodą. Per beveik 20 sodo „žydėjimo“ metų jame prisirpo tikrai ypatingų, profesionalaus meno kūrinių, kurie subtiliai atspindi krašto istoriją, gamtą ir žmones. Reguliariai vykstantys plenerai nuolatos papildo sodo ekspoziciją, todėl joje dailiai persipina įvairių kartų kūrėjų darbai, vyksta atviri jų pristatymai bendruomenei. Tiesą sakant, šį paveikslų sodą pirmą kartą aptikau visiškai netyčia ir galiu drąsiai teigti, kad tai viena iškalbingiausių galerijų po atviru dangumi Lietuvoje.

Mažosios Lietuvos panteonas

Nors per karus Bitėnai neteko daugelio gyventojų, o apie 80 proc. vietos pastatų sudegė, šiandien kaimas, kaip niekad, vėl alsuoja savo istorine dvasia. Ypač ji juntamadar vienoje Bitėnams ir visai Mažajai Lietuvai ypatingoje vietoje – Bitėnų kapinėse (dar kitaip vadinamose Mažosios Lietuvos panteonu). Kapinaitėse palaidotas ne tik M. Jankus, bet ir kiti su šiuo kraštu susijęs šviesuoliai: Vydūnas (Bitėnuose praleidęs daugybę laiko), Jonas Vanagaitis, Valteris-Kristupas Banaitis, Elena Grigolaitytė-Kondratavičienė, Aleksandras Žvinakis, stovi paminklas Kristijonui Donelaičiui.

Įdomu ir tai, kad kapinėse kiekvieną gegužę vyksta savotiška šventė, vadinamasis „kapinių pagerbimas“. Tai evangelikų-liuteronų tradicija, vis dar gaji protestantiškoje Latvijoje, bet jau beveik išnykusi Lietuvoje. Siekiant tradiciją išsaugoti,  ji įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Subtilios šventės metu susitinkama kapinėse, kalbamos maldos, giedamos giesmės, uždegamos žvakės ne tik šioje vietoje besiilsintiems, bet ir kitiems kraštui nusipelniusiems asmenims.

Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia

Rambyno kalnas | M. Jankaus muziejaus archyvo nuotr.

Rambyno kalnas | M. Jankaus muziejaus archyvo nuotr.

Rambyno kalnas | M. Jankaus muziejaus archyvo nuotr.

Ateityje – dar daugiau atkurtos praeities

Entuziastingi Bitėnų bendruomenės nariai užsimena, kad tai, ką šiandien turime Bitėnuose, – dar ne viskas. Netolimoje ateityje planuojama atgaivinti iki šiol buvusią apleistą M. Jankaus sodybos dalį su išlikusiais pastatais.

„Esame labai laimingi, kad pavyko įsigyti ir likusią M. Jankaus šeimai priklausiusio sklypo dalį. Jau turime  ir viziją, kaip viskas turėtų atrodyti po rekonstrukcijos. Tikimės, kad greitu apie Bitėnų gyvenimą galėsime papasakoti  daugiau“, –   dar vienu žingsniu į priekį džiaugiasi muziejaus vadovė L. Burzdžiuvienė.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!