Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 18 kovo d. 20:42
LRT PLIUS eteryje – Vilniaus mažojo teatro skaitymai „Įžeisti. Baltarusi(j)a“

„Įžeisti. Baltarusi(j)a“ | Lauros Vancevičienės nuotr.

Kovo 22 dienos vakarą LRT PLIUS eteryje – išskirtinis Vilniaus mažojo teatro renginys, teatro reportažas „Įžeisti. Baltarusi(j)a“ (rež. Gabrielė Tuminaitė). Šis Andrejaus Kureičiko pjesės tuo pačiu pavadinimu skaitymas – dalis tarptautinės teatro bendruomenės iniciatyvos, skirtos išreikšti palaikymą už savo laisvę kovojantiems baltarusiams.

Solidarizuodamosis su Baltarusijos žmonėmis, daugybė kultūros ir meno organizacijų Europoje ėmėsi savo žiūrovams pristatinėti vieno žymiausių baltarusių dramaturgų Andrejaus Kureičiko pjesę „Įžeisti. Baltarusi(j)a“, parašytą per šalį nuvilnijus protestams dėl suklastotų rinkimų. Vos sukurta A. Kureičiko pjese „Įžeisti. Baltarusi(j)a“ susidomėjo ir į anglų kalbą išvertė teatro kritikas, vertėjas Johnas Freedmanas, su bendraminčiais ir inicijavęs pjesės vertimus į skirtingas užsienio kalbas bei skaitymus Europos šalyse. Prie iniciatyvos spalio mėnesį prisijungė Vilniaus mažojo teatro trupė, per itin trumpą laiką prieš pat antrąją pandemijos bangą spėjusi surengti Gabrielės Tuminaitės režisuotą teatro reportažą „Įžeisti. Baltarusi(j)a“, kurio įrašą ir išvys LRT PLIUS žiūrovai.

„Įžeisti. Baltarusi(j)a“ | Lauros Vancevičienės nuotr.

„Įžeisti. Baltarusi(j)a“ | Lauros Vancevičienės nuotr.

Dramaturgas ir scenaristas, Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narys Andrejus Kureičikas savo septynių personažų pjesėje pasakoja apie pirmąjį protestų Baltarusijoje mėnesį ir kylančios revoliucijos peripetijas taip laukiamos šalies demokratizacijos išvakarėse po 26 diktatūros metų. Pjesės veikėjų prototipai – buvę ar esami Baltarusijos vadovai, represinių struktūrų atstovai ir patys į gatves išėję baltarusiai, kovojantys su totalitarizmo aparatu savo sveikatos, laisvės, artimųjų, o kartais – net gyvybės kaina. „Įžeisti. Baltarusi(j)a“ kviečia pažvelgti į skirtingų pasaulėžiūrų sankirtas visuomenėje, žengiančioje link milžiniško lūžio, ir suprasti, kuo Baltarusijos įvykiai skiriasi nuo kitų buvusių sovietinio bloko valstybių revoliucijų. Ši pjesė – iš pirmų lūpų papasakota istorija apie tai, kokio smurto ir represijų prieš laisvės siekiančius piliečius imasi žlunganti diktatūra, ir priminimas, kad solidarumas, tiesa bei tikėjimas žmogiškosiomis vertybėmis anksčiau ar vėliau privalo atvesti į gėrio pergalę.

Vos per keletą dienų Vilniaus mažojo teatro scenoje gimęs pasirodymas iš karto sulaukė palaikymo – po A. Kureičiko pjesės skaitymo akcentuota kūrinio svarba ir jo sukeltos stiprios emocijos. Pjesės skaitymą stebėjęs publicistas, profesorius Tomas Venclova teigė, kad įdomu stebėti pasirodymą scenoje, kuris visiškai atitinka tikrovę: „Tai, ką matome realybėje, beveik tuo pačiu metu vyksta scenoje – toks dalykas labai retas. <…> Tokio spektaklio tikrai reikia, už ką esu dėkingas.“ Visgi kūrybinė komanda pabrėžia, jog „Įžeisti. Baltarusi(j)a“ nėra įprastas skaitymas ar spektaklio eskizas: ypatingos kūrinio gimimo aplinkybės, regimos situacijos ir noras reflektuoti laiką, kuriame gyvename,  paskatino imtis naujo žanro – teatro reportažo.

Teatro reportažą „Įžeisti. Baltarusi(j)a“ LRT PLIUS žiūrovai kviečiami stebėti kovo 22 d. 21 val. 30 min.

„Įžeisti. Baltarusi(j)a“ | Lauros Vancevičienės nuotr.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!