Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 21 kovo d. 12:57
Pasvalys: kamerinės paupio romantikos beieškant

Pasvalys

Nedideli dailūs tilteliai, krantine nusidriekę medinukai ir nostalgiškos vietinių legendų skulptūros – regis,  Pasvalys savyje talpina tiek romantikos, kad jos užteks ne tik vietiniams, bet ir užklydusiems į svečius. Ir nors šių vietinių Pasvalyje vos kiek daugiau nei 6000, lietuviškoje realybėje Pasvalys užima gana svarbią poziciją: juk kadaise jis buvo vienas iš nuolat kunkuliuojančių Aukštaitijos centrų. Keliaukime į Lietuvos šiaurę, kur po truputį iš naujo atgimsta Pasvalio legendos.

Atgijęs gatvės muzikantas

Kaip Kaunas įsikūręs Nemuno ir Neries santakoje, taip Pasvalys įsikūręs santakoje Svalios ir Lėvens. Ir nors šios upės daug mažesnės nei Nemunas ir Neris, būtent Pasvaliui jos davė labai daug: mažesnioji, po tilteliais romantiškai vingiuojanti Svalia suteikė Pasvalio vardą, o didesnysis Lėvuo – dailius krantus, palei kuriuos driekiasi senoji miesto dalis. Kadaise per Lėvenį ėjo ir dailus medinis tiltas, kurio atminimui šiandien išsaugota viena jo atramos dalis, o ant jos praeivių laukia gana neįprasta muzikinė skulptūra pavadinta „Antanėliu“. Antanėlis, senųjų Pasvalio gyventojų pasakojimu, buvo vietinis muzikantas, ant tilto grodavęs smuiku ir tapęs neoficialiu Pasvalio simboliu. Šiandien skulptoriaus Martyno Gaubos kurtas Antanėlis vėl „skamba“ ne tik smuiko garsais, bet ir pasvalietiškomis eilėmis, kurias „skaito“ poetas Vladas Braziūnas. Jeigu norite, kad „Antanėlis“ papasakotų ir apie gražiausias Pasvalio vietas, palieskite jo dešinę ranką. Jeigu pats apie save – kairę. O palietus sagą pasigirsta jau minėtos pasvalietiškos eilės.

Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Pasvalio krašto muziejaus archyvo nuotr.

Seno miesto dvasia

Galbūt ypatingą Pasvalio aurą sukuria ir tai, kad  Pasvalys yra senas miestas: įsikūręs tarp derlingų žemių ir šalia judraus kelio į Rygą, jis visada traukė dėmesį, o tarpukariu buvo ir apskrities centras. Klegėdami populiariaisiais siaurukais į garsiuosius Pasvalio turgus, šokius ir kitus renginius riedėdavo žmonės iš visos Aukštaitijos – pasakojama, kad norėdami patekti į vakarones įžūlesni vyrukai netgi mėgindavę traukinį sustabdyti tiesiog vidury laukų!

Pirmą kartą Pasvalys paminėtas dar XIII a., o pirmoji bažnyčia pastatyta irgi anksti – 1494 m., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro iniciatyva. Šiandien išlikusi bažnyčia irgi jau gana „garbaus amžiaus“ – statyta XVIII a. ir turinti netgi baroko bruožų. Ir nors bažnyčios bokštai pastatyti jau vėliau (XIX a.), įmantrios statinio formos verčia vieną Lėvens krantą kone atvirutiniu.

Beje, iki pastatant jau aukščiau aprašytą tiltą, kunigai į bažnyčią keldavosi tiesiog valtimis – klebonija buvusi kitoje upės pusėje.

Lėvens ir Svalios santaka| Gitos Rachanmančiukienės nuotr.

Tiltelis per Svalią | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Tiltelis per Svalią | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Gitos Rachmančiukienės nuotr.

Pasvalio šaltinis

Vienintelis pasaulyje smegduobių parkas

Be romantikos, Pasvalys turi ir šiek tiek egzotikos: juk čia, smegduobių krašte, įkurtas bene vienintelis pasaulyje smegduobių parkas, po kurį, kaip juokauja vietiniai, gali pasivaikščioti kiekvienas svajojantis prasmegti kiaurai žemę. Iš viso smegduobių čia yra net keliolika (vietiniai vėlgi juokauja, kad tikslaus skaičiaus sakyti neverta, nes niekada nežinai, kada parke atsivers dar viena smegduobė), o pačioje didžiausioje iš jų įrengtas nedidelis amfiteatras, kuriame sezono metu vyksta įvairūs vietiniai renginiai.

Susiję:

Be smegduobių, smagusis  Pasvalys turi ir kitų įdomybių: tai ir žemdirbių krašto kasdienybę puikiai atspindintis girnų muziejus po atviru dangumi, tai ir garsieji Pasvalio šaltiniai. Įdomiausias iš jų, ko gero, yra Žalsvasis šaltinis, kuris atsirado tik  1960 metais iš naujais atsivėrusios smegduobės dugno: šiandien tai giliausias (20 metrų ilgio) urvas Lietuvoje.

Mažai kas žino, bet būtent dėl šių, po Pasvaliu tūnančių mineralinių šaltinių kadaise Pasvalys turėjo kurorto statusą. Kas žino: galbūt ši galimybė  dar kartą nusišypsos ateityje?

Aplankykime Pasvalį ir suteikime jam šansą vėl suklegėti!

Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!