Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 3 balandžio d. 16:55
Ukmergė – miestas, turintis garsą

Dainiaus Vyto nuotr.

Nežinau, kaip kitiems, bet bent jau man Ukmergė – vienas gražiausių kamerinio mastelio Lietuvos miestų. Tai supratau dar vaikystėje, kai kiekvieną vasarą pro Ukmergę riedėdavome link Aukštaitijos ežerų. Būtent su riedėjimu, o tiksliau – su egzotišku senojo akmeninio grindinio dardėjimu man šis miestas ir asocijuojasi: net Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje šis garsas nėra toks išreikštas  (galimai dėl didesniuose senamiesčiuose vykdomų greičio ribojimų), o juk būtent jis miestuose kuria tą didingą, istorinę ir šiek tiek paslaptingą nuotaiką.

Žinoma, be grindinio garsų Ukmergėje yra ir vaizdų: čia išliko gana nemažai senamiesčio, kuris sufleruoja, kad XIX-XX a. pr. Ukmergė buvo augantis ir svarbus miestas. Ypač palei reikšmingus kelius pūpsanti Ukmergė plėtėsi tarpukariu: ne paslaptis, kad miestas esantis visai šalia Antano Smetonos gimtinės buvo mylimas, į jį tikrai nemažai investuota. Aktyvų norą Ukmergę iškelti, „modernizuoti“ liudija ir įdomus miesto vardo keitimo atvejis: turbūt daugelis jau žinote, kad seniau Ukmergė vadinta Vilkmerge (pagal pro ją tekantį, tiesa, taip pat pervadintą Vilkmergės upelį) ir tik XX a., po audringų diskusijų, ji tapo Ukmerge.

Gintaro Vitulskio nuotr. (realisbeautifulstock.lt)

Gintaro Vitulskio nuotr. (realisbeautifulstock.lt)

Algirdo Markevičiaus nuotr. (realisbeautifulstock.lt)

Vienas seniausių Lietuvos miestų

Be architektūrinio paveldo, Ukmergė taip pat apdovanota ir dailiu landšaftu: pro ją paslaptingai vingiuoja Šventoji bei  jau minėtas Ukmergės upelis, virš upių vingių romantiškai tiesiasi maži mieli tiltukai, o ir taip kalvotoje panoramoje didingai stiebiasi ir įspūdingas piliakalnis. Istoriniuose šaltiniuose pasakojama, kad ant piliakalnio stovėjusi gana garsi ir strategiškai svarbi Vikmergės pilis. Būtent su šioje pilyje dar XIV a. virusiais įvykiais ir siejama Ukmergės istorija, būtent tuo metu pirmą kartą paminimas Ukmergės vardas, o tai reiškia, kad šis miestas – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Neseniai piliakalnis išgarsėjo po to, kai buvo įspūdingai apšviestas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga, tačiau vaizdas nuostabus ne tik žvelgiant į jį, bet ir nuo jo.  Jeigu būsite Ukmergėje, būtinai užkopkite pasižvalgyti!

(Tiesa, panoramų mėgėjai gali išbandyti ir buvusios Ukmergės gaisrinės,  kurioje šiandien įsikūręs Ukmergės kraštotyros muziejus bokštą. Garantuotai įdomus potyris tiek besidomintiems istorija, tiek ieškantiems urbanistinių atrakcijų.)

Gintaro Vitulskio nuotr. (realisbeautifulstock.lt)

Haiku suolelis | Ukmergės TIF nuotr.

Šuo Keksas | Ukmergės TIF nuotr.

Dainuojantys Ukmergės balandžiai | Ukmergės TIF nuotr.

Bažnyčios „su charakteriu“

Na, o dabar vėl leiskimės nuo piliakalnio žemyn. Pačioje jo papėdėje – medinė Švč. Dievo motinos Užtarėjos sentikių cerkvė, statyta dar 1873 m. Kartu su piliakalniu ir pro šalį tekančia Šventąja sentikių cerkvė kuria pakankamai originalų, galbūt net kiek lietuvio akiai neįprastą peizažą. Tiesa, ne vienintelį tokį Ukmergėje. Papuošta neoklasicizmo, neobaroko ir kitų manieringų bruožų turinčiomis bažnyčiomis, cerkvėmis bei sinagogomis, Ukmergė akį džiugina margaspalviu, nemonotonišku charakteriu, kuris ją tikrai išskiria iš kitų miestų.

Štai Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia statyta XIX a. pr. (nors tarpukariu perstatyta) turi ir neoklasicizmo, ir baroko bruožų, o jos visuma tikrai verčia praleisti ne vieną minutę tyrinėjant tiek eksterjerą, tiek interjerą.  Įdomus faktas: jau tarpukariu vykusios rekonstrukcijos autorius – garsus architektas Vaclovas Michnevičius.  Lietuvoje, taip pat ir Baltarusijoje, V. Michnevičius  suprojektavo net keliasdešimt pastatų ir buvo vadinamas populiariausiu laikmečio bažnyčių statytoju. Tarp jo kūrinių – Kauno totorių mečetė, Birštono, Kernavės ir daugybė kitų Lietuvos bažnyčių, taip pat Vilniaus Halė, Nacionalinė filharmonija, dabartinis Rusų dramos teatras.

Dainiaus Vyto nuotr.

Dainiaus Vyto nuotr.

Dainiaus Vyto nuotr.

Dainiaus Vyto nuotr.

Susiję:

Šalia pagrindinės arterijos (A6 kelio) drąsiai stovinti Šv. Trejybės bažnyčia taip pat gana išskirtinė – formos išduoda, kad seniau čia buvusi cerkvė. Keliaujant giliau į senamiestį – ir įspūdingas Didžiosios sinagogos pastatas, primenantis, kad seniau Ukmergėje buvusi itin didelė žydų bendruomenė. Vienas iš jos atminimo ženklų – sieną Gedimino gatvėje puošiantis Jurgio Tarabildos  piešinys „Žydų krautuvininkas“.

Apskritai piešinių, skulptūrų, išradingų kompozicijų Ukmergėje  – kur kas daugiau nei garsiųjų balandžių (tiesa, skulptūrinės garbės suteikta ir jiems!). Šių netikėtose vietose nutūpusių meno kūrinių gausa vilioja Ukmergėje pasilikti ilgiau, ją tyrinėti, pažinti. Ir nors nesinori išduoti visų paslapčių, būtinai turiu paminėti kūrinį „Miesto šnabždesiai“ – ši ypatingos formos  Ričardo Širvelio skulptūra  gaudo ir skleidžia vėjo gūsių šnarėjimą ar netgi žmogaus kuždėjimą… Juk sakiau, kad Ukmergė turi savo garsą!

Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia.   

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!