Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 19 birželio d. 12:05
Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“: Mstislavas Dobužinskis
„Vilniaus vardai“

Kairėje – Mstislavas Dobužinskis. Autoportretas, XX a. pr. | Dešinėje – Mstislavas Dobužinskis, Tilto gatvė Vilniuje“, ~1907 m. | Leidinys „Vilniaus vardai“

Vilnius – ypatingas, daugiakultūris, įtraukiantis miestas. Su juo dalį gyvenimo susiejo daugybė žymių Lietuvos ir pasaulio menininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų. Apie juos ir jų ryšį su sostine knygoje Vilniaus vardai“ rašo poetas, publicistas, profesorius Tomas Venclova. „Vilniaus galerija“ dalinasi ištrauka (ankstesnius tekstus skaitykite čia), kurioje autorius pristato dailininką Mstislavą Dobužinskį. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla.

Leidinį įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose.

Dobužinskis Mstislavas (1875–1957), dailininkas. Kilęs iš Lietuvos bajorų (jo tėvas buvo rusų armijos generolas). Gimė Naugarde, mokėsi Vilniaus gimnazijoje, studijavo teisę ir tapybą Petrapilyje. Dailės studijas tęsė Miunchene. Grįžęs Rusijon, suartėjo su modernistine grupe „Мир искусства“ („Meno pasaulis“), nuo 1903 m. dalyvavo jos parodose. Eksponavo savo darbus ir didžiuosiuose Vakarų Europos miestuose. Netrukus tapo vienu iš autoritetingiausių rusų menininkų, pelnė pasaulinę reputaciją. Vienas pirmųjų palaikė Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Nuo 1907 m. reiškėsi kaip dekoratorius, bendradarbiavo su Vera Komissarževskaja, Konstantinu Stanislavskiu, Sergejumi Diagilevu. Garsėjo ir Dobužinskio iliustracijos knygoms. Dirbo dėstytoju (be kitų, bandė mokyti dailės būsimą žymų rašytoją Vladimirą Nabokovą, vadino jį „negabiausiu savo mokiniu“).

Gavęs Lietuvos pilietybę, Dobužinskis ilgai gyveno nepriklausomoje Lietuvoje (1925 ir 1929–1939). Dėstė Kauno meno mokykloje, sukūrė dekoracijas 38 operos, baleto ir dramos spektakliams, puošė prezidentūrą ir Karo muziejų, iliustravo Aleksandro Puškino Eugenijų Oneginą ir Balio Sruogos poemą Giesmė apie Gediminą (Eugenijaus Onegino iliustracijos buvo pakartotos 1947 m. leidžiant lietuvišką Antano Venclovos vertimą, nors Dobužinskis buvo antisovietinis emigrantas). Turėjo didelę įtaką lietuvių dailininkams. Rūpinosi paveldo apsauga, dalyvavo komisijoje valstybės ženklui nustatyti, rašė apie Lietuvos herbą ir vėliavą. Nuo 1939 m. gyveno ir dirbo Anglijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje. Mirė Niujorke, palaidotas Paryžiuje.

Nuo 1885 ligi 1939 m. (daugiausia 1902–1914) Dobužinskis sukūrė apie 70 realistiškų, kiek stilizuotų Vilniaus vaizdų (dabar jie išblaškyti po visą pasaulį). Senojo Vilniaus dvasią jis perteikė kurdamas Jurgio Karnavičiaus operos Radvila Perkūnas (1937) dekoracijas. Menotyrininkė Ingrida Korsakaitė apie šiuos Dobužinskio kūrinius rašo: „Vilniaus peizažai alsuoja jaukiu intymumu […] Miesto kontūrai – minkšti ir tapybiški, jo architektūros grožis kamerinis. Vinguliuoja seni siauri senamiesčio skersgatviai, vienas prie kito glaudžiasi įvairiaspalviai namai, mirga amatininkų ir krautuvininkų iškabos. Dulsvoje miesto gamoje, pilkšvoje padangėje ryškėja čerpių stogai. […] Jis buvo vadinamas miesto psichologu ir poetu.“

Skvere priešais Tilto gatvę, 2011 m. atidengtas postmodernistinis Dobužinskio paminklas (skulpt. Kęstutis Musteikis). Iš tos vietos nutapytas dailininko paveikslas padėjo išsaugoti Tilto gatvės namą, kurį norėta nugriauti. Antakalnyje, šalia M. K. Čiurlionio menų mokyklos, yra Mstislavo Dobužinskio gatvė.

Ištrauka: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 204-205).

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!