Rėkyva (skulptūrėlės prie užeigos) | Z. Medžidovo nuotr., pranešimas spaudai.
Turizmas Šiauliuose atsigauna! Vis didėja susidomėjimas ekskursijomis, edukacijomis – keliauja ir vietiniai, ir kitų miestų gyventojai. Vasarą čia laukia daugybė pramogų: nuo pažintinių ekskursijų ir smagių konkursų, iki atsinaujinusių miesto objektų.
Naujienos mieste
Baltumu iš tolo šviečiantys Venclauskių namai ir „Našlaičių sodas“ jau pelnė lankytojų simpatijas. Tai istorijos ir kultūros pažinimo centras, netradicinė bendravimo ir laisvalaikio erdvė Šiauliuose. Pastatas – ryškus tarpukario modernizmo architektūros objektas (architektas Karolis Reisonas), unikalus ir vienas iš charakteringiausių Lietuvoje XX a. pirmosios pusės privataus interjero tapybinio dekoro pavyzdžių. 2019 m. restauruotame kultūros paveldo objekte pristatomos istorinės parodos, organizuojami renginiai ir edukacijos, veikia kūrybinės dirbtuvės, atvira skaitykla.
Pranešimo spaudai nuotr.
Vis gražėjantis Rėkyvos „kurortas“ tiek žiemą, tiek vasarą patrauklus pailsėti norintiems žmonėms. Čia vis daugiau pramogų, plaukioja katamaranas, veikia ir šviečia naujas fontanas prie „Žvejų užeigos“. Romantiškiausių saulėlydžiu ežeru pripažintas Rėkyvos ežeras banguoja, tiltas su apžvalgos aikštele kviečia palydėti saulę ežero vandenyse.
Romantika alsuojanti Kaštonų alėja dabar tiesiog ideali vieta fotosesijai, o įrengti jaukūs apšvietimai kviečia ir vakariniams pasivaikščiojimamas. Greta žaliuojantis centrinis miesto parkas taip pat laukia lankytojų. Atnaujinti takai pasivaikščiojimams, įrengtos net kelios vaikų pramogų aikštelės aktyviam jų laisvalaikiui.
Botanikos sode žydi rododendrai, vilkdalgiai ir dar daugybė kitų augalų. Ši ramybės oazė mieste veikia ir savaitgaliais, o čia rengiamos edukacijos skirtos tiek mažiems, tiek dideliems sodo lankytojams.
Baltų kelias
Pavasarį duris atvėręs baltų kultūros pažinimo centras laukia lankytojų kasdien ir savaitgaliais. Tai pirmasis interaktyvus baltų kultūros populiarinimo centras Lietuvoje ir Latvijoje.
Iki rugsėjo 22 d. vyks ir „Baltų kelio“ kelionių įspūdžių konkursas „Tyrinėk baltus“, skirtas susipažinti su baltų kultūros praeitimi ir dabartimi, keliaujant po kuršių, žemaičių, žiemgalių, sėlių ir aukštaičių žemes bei aplankant „Baltų kelio“ objektus. „Baltų kelio“ objektų žemėlapį galima rasti konkurse dalyvaujančiuose Turizmo informacijos centruose, www.baltukelias.lt ir partnerių svetainėse.
Visi kviečiami skelbti savo kelionių nuotraukas (su rašytiniais įspūdžiais ar be jų) bei jomis viešai dalytis savo „Facebook“ ar „Instagram“ paskyrose. Ties kiekvienu kelionių konkursui skirtu įrašu būtina grotažymė #BALTUKELIAS, regionas (#KURZEMĖ, #ZEMAITIJA, #ZIEMGALA, #SELA, #AUKSTAITIJA) ir objekto pavadinimas.
Kiekvieną savaitę bus atrenkamos originaliausios, įdomiausios nuotraukos, kelionių įspūdžiai, o jų autoriai apdovanojami specialiais prizais. Nugalėtojai skelbiami „Baltų kelio“ „Facebook“ paskyroje ir tinklapyje.
Birželio 26 d. laukia piligriminis žygis į Kryžių kalną
Piligrimystės mėnesio kulminacija – birželio 26 d. organizuojamas piligriminis žygis Kryžių kalnas–Šiauliai. Žygis dedikuojamas Šeimų ir Šv. Jokūbo metams, šv. apaštalų Petro ir Pauliaus garbei. Tai galimybė aplankyti ne tik unikalią šventą vietą – Kryžių kalną, susipažinti su religiniu paveldu, gamtos objektais, bet ir įsiklausyti į save, atrasti ramybę, tikėjimą ir bendrystę. Daugiau informacijos rasite čia.
Pranešimo spaudai nuotr.
XIX a. viduryje ant Jurgaičių (Domantų) piliakalnio, žmonių vadinto Pilies, Maldavimų kalnu, imta statyti kryžius. Vietiniai gyventojai pasakojo, kad pirmieji kryžiai buvo pastatyti Dievo meldžiant sveikatos. Anot kitų pasakojimų, kalne kryžius imta statyti 1863–1864 m. sukilime žuvusiems atminti. Nepaisant caro valdžios draudimų, Pirmojo pasaulinio karo negandų, kalne kryžių pamažu daugėjo. Sovietų okupacijos metai Kryžių kalnui buvo sunkiausi – kelis kartus nuo jo nugriauti visi kryžiai, ne kartą smarkiai apardytas ir pats kalnas, atkirsti į jį vedantys keliai. Tačiau kuo smarkiau buvo naikinamas kalnas ir ant jo pastatyti kryžiai, tuo atkakliau žmonės juos atstatydavo, dažniausiai naktimis, nepaisydami pavojaus ir persekiojimų. Kryžių kalnas tapo pasipriešinimo sovietų okupacijai simboliu.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę į Kryžių kalną ėmė traukti piligrimai, kryžių daugėjo kasdien, juos imta statyti ir kalno papėdėje, nes kalne nebeliko vietos. Čia kryžius stato ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir lietuviai emigrantai, užsienio piligrimai, maldininkai ir pavieniai užsienio šalių turistai. Kalnas yra tarsi atviras kryždirbystės muziejus – čia yra paprastučių savadarbių, suvenyrinių kryželių, egzotinių spalvų ir ornamentų užsienietiškų kryžių, didelių ornamentuotų kryždirbystės meistrų kryžių ir stogastulpių, vienas kitas koplytstulpis. Kryžių kalne yra beveik visų žymių Lietuvos kryždirbių kūrinių.
