Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 23 birželio d. 11:49
Kauno optimizmo architektūra – fenomenas vertas vietos UNESCO sąraše

Martyno Plepio nuotr.

Kaunas jau keletą metų siekia, kad miesto tarpukario modernizmo architektūra atsidurtų prestižiniame UNESCO sąraše. Dar 2020 metais į Paryžių, Pasaulio paveldo centro ekspertų vertinimui, iškeliavo nominacinė paraiška „Kauno modernizmas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“. Čia aprašytas Kauno „aukso amžius“ žavi atvykstančius užsieniečius, tačiau vietiniams gyventojams vis dar prasprūsta čia pro akis. 

Jeigu pandemija nepakoreguos datų, jau 2022 m. vasarą Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu bus priimamas sprendimas dėl statuso suteikimo. UNESCO ekspertams įtraukus Kauno modernizmą į Pasaulio paveldo sąrašą, miestas taptų penktąja šalies vertybe, pripažinta kaip visai žmonijai reikšminga ir turinčia išskirtines vertes dabarties ir ateities kartoms.

Šiuo metu Lietuvoje tik keturios vietovės sulaukusios tokio pripažinimo: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė bei Struvės geodezinis lankas.

5 faktai apie unikalų Kauno modernizmą, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas miestietis:

Kauno modernizmas – „laiko kapsulė“. UNESCO paveldo centrui pateiktoje 400 puslapių paraiškoje nugulė pasakojimas apie Žaliakalnį ir Naujamiestį. Iš 6 tūkstančių Kaune išlikusių 1919–1939 m. periodo pastatų net 1500 yra randami būtent šiuose dviejuose rajonuose. Pastatai labai mažai pakitę, išsaugoję autentišką išorę ir vidų, fasadų puošybos detales ir kartais – net savo pirminę funkciją.

Martyno Plepio nuotr.

Modernizmo sluoksniai – tarp dviejų pasaulinių karų susiformavusios Kauno modernizmo architektūros negalima įsprausti į vieną „dėžutę“. Tuometiniai architektai ne aklai sekė pasaulinėmis tendencijomis, o kūrė vietines skirtingų modernizmo stilių interpretacijas. Po visą miestą išsibarstė pastatai, kuriuose galima atpažinti Art Deco, neoklasicizmo, tradicionalizmo, funkcionalizmo ir kitas pasaulyje dominuojančias modernistinės architektūros įtakas.

Glaudus ryšys su aplinka – tarpukario periodo modernistiniai pastatai darniai įsiliejo ir papildė  miesto kraštovaizdį. Valstybės institucijos, bankai, muziejai ir užsienio konsulatai kūrėsi Naujamiesčio kvartaluose, o Žaliakalnio šlaitais lipo nauji gyvenamieji rajonai. Legendinio Ąžuolyno pašonėje buvo įgyvendinta itin pažangi miesto-sodo idėja – naujųjų kauniečių gyvenimas kūrėsi gamtos apsuptyje.

Visa apimantis optimizmas – Kauno modernizmas dažnai vadinamas „Optimizmo architektūra“. Tai pasakojimas ne vien apie pastatus ir didžiulės imperijos pakraštyje esančio miesto virsmą į šiuolaikinę, vakarietišką Europos šalies sostinę. Čia sutilpo tikėjimas nepriklausoma ir žymiai šviesesne ateitimi, Nemuno terasos ir panoramos, miesto želdiniai ir gatvių tinklai, kultūriniai renginiai, nacionalinės šventės ir pastatų funkcijos ar ten gyvenę žymūs žmonės tapo neatskiriama Kauno identiteto dalimi.

Kaunas atstovautų Europą – Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės. Jame šiuo metu yra 1121 vertybė, esanti net 167 valstybėse. Iš visų jų vos 46 reprezentuoja XX amžiaus modernųjį paveldą, dinamiška Europos miestų modernizacija tarpukario laikotarpiu iki šiol nėra atstovaujama ir tai realus šansas Kaunui.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!