Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 30 birželio d. 11:26
Kauno marių regioninis parkas – gamtinio šokolado ir gražiausio Lietuvos paukščio paieškos

Kairėje – Dubravos takas. Gintauto Drakšo nuotr. | Viduryje – Eglės Švedaitės nuotr. | Dešinėje – Kadagių slėnis. Rasos Makselės nuotr. | realisbeautifulstock.lt

Kauno marių regioninis parkas – tai parkas, kuriame galima ne tik pasivaikščioti, bet ir plaukti, landžioti, bristi per pelkes ar netgi… jo paragauti! Kaip ir sufleruoja pavadinimas, parko širdis – didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys Kauno marios, kurios slepia paslaptis ne tik savo pakrantėse, bet ir istoriniame dugne, dar kitaip vadinamame „lietuviška Atlantida“.

Buvęs Nemuno slėnis

Kauno marios susiformavo 1959-1960 metais, kai statant Kauno hidroelektrinę buvo užtvenktas Nemunas ir panaudota virš 600 hektarų jo baseino. Taigi ten, kur šiandien supasi marių bangos, kadaise buvo keliasdešimt kaimų, vingiavo senasis kelias Vilnius – Kaunas, žaliavo piliakalniai ir plytėjo ganyklos. Pamatyti, kaip visa tai atrodė, galima Kauno marių regioninio parko direkcijoje, kur įrengta speciali ekspozicija arba įvairiose marių pakrantės vietose stovinčiuose molbertuose:  kiekvienam pro molberto „akį“ matomam peizažui priskirta ir autentiška tos pačios vietos nuotrauka iki marių užliejimo.

Mariaus Karotkio nuotr. | realisbeautifulstock.lt

Samylai | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Užlietų kaimų istorija kasmet prisimenama ir renginiuose, vykstančiuose pamario miesteliuose, į kuriuos masinio iškraustymo metu išsikėlė dalis užlietų kaimų gyventojų: štai Rumšiškėse (kuriose, beje, stovi iš dugno iškelta senoji bažnyčia) į marias kasmet  leidžiamas simbolinis  atminimo vainikas, o kitame  marių krante esančiuose Samyluose 2021 m.  iškilo  medžio skulptūrų ant vandens kompozicija, kurią galima aplankyti ir šiandien.

Šokolado skonio molis

Dar vienas Kauno marių regioninio parko išskirtinumas – geologija. Dėl vandens jėgų visoje parko teritorijoje atsiveria ne viena įspūdinga atodanga, kuriomis žavisi ne tik žmonės, bet ir gyvūnai: stačiuose smėlėtuose krantuose gyvena ir klega urvinės kregždės ar netgi gražiausiu Lietuvos paukščiu vadinamas Tulžys, o šalia esančiose drėgnose salose peri ir klegi būriai kitų sparnuočių.

Jeigu norite tiesiog pasigrožėti šiomis garsiosiomis parko atodangomis, tai galite padaryti plaukdami laivu (per marias kursuoja net keli reisai, skirti turistams, taip pat yra galimybė užsisakyti privatų plaukimą), na, o jeigu atodangas norite apžiūrėti iš arčiau  ir sužinoti, kaip jos formavosi, turbūt geriausia tai padaryti kulniuojant Žiegždrių geologiniame take, kuris sujungia du įdomius geologinius objektus – Kalniškių konglomeratą ir Žiegždrių atodangą.

Žiegždrių geologinis takas | Mariaus Karotkio nuotr. | realisbeautifulstock.lt

Kalniškių konglomeratas – tai vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje natūraliai formuojasi stalagtitai. Tiesa, labai mažyčiai. Na, o pats konglomeratas – tai natūraliai susicementavusio smėlio, žvirgždo, riedulių darinys, tartum gamtinis „griliažas“ gaminęsis daugybę metų.

Gamtinis šokoladas | Rūtos Vyžintaitės Lajienės nuotr.

Žiegždrių atodanga – geologinė vertybė, kurios apatinėje dalyje atsiveria net  prieš 17-24 tūkstančius metų nugulęs sluoksnis. Įdomu tai, kad kai kuriuos iš atodangų sluoksnių, gamtininkų vadinamų „gamtiniu šokoladu“, verta ir galima paragauti: jų skonis išties primena kiek pastovėjusį šokoladą!

Nuo caro kareivių iki šikšnosparnių

Į Kauno marių regioninio parko teritoriją patenka ir vienas iš Kauno  įtvirtinimų – V-asis fortas. 1889 metais statytame forte galima pasivaikščioti po paslaptingus tunelius, paieškoti kareivių plytose išraižytų šimto metų senumo datų bei vardų ar netgi pamatyti, kaip fortas atrodo po sprogimo.

V-asis fortas | Rūtos Vyžintaitės Lajienės nuotr.

Tiesa, skirtingai nei kadaise, šiandien forto tuneliuose vyrauja ypatinga ramybė: čia esančių urvų gilumoje žiemoja net kelios į raudonąją knygą įrašytos šikšnosparnių rūšys.

Susiję:

Ką dar būtina pamatyti Kauno marių regioniniame parke? Jeigu jame esate pirmą kartą, pradėkite nuo parko garsenybių:

  • Lietuvos baroko perlu vadinamo Pažaislio vienuolyno;
  • nuostabias panoramas atveriančio Kadagių slėnio (šiuo metu takas restauruojamas);
  • Dubravos rezervatinės apyrubės tako, kuriame galima pažinti Lietuvos pelkių grožį.

Sėkmės!

Auksės Lapinskaitės nuotr. | realisbeautifulstock.lt

Dubravos takas | Gintauto Drakšo nuotr. | realisbeautifulstock.lt

Kadagių slėnis | Aurelijos Šiugždaitė nuotr. | realisbeautifulstock.lt

Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!