Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 23 liepos d. 18:08
Pavėsio ir paslapčių beieškant: išnykęs karinis miestelis Dzūkijos miškuose

Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Kai miestai ir miesteliai net garuoja nuo karščio, darosi vis sunkiau rasti maršrutą, kuriame pagrindiniu tikslu netaptų tiesiog porcija ledų artimiausio kaimo parduotuvėje. Tokiomis dienomis geriausia leistis į tyrinėjimus miško tankmėje – žinant ypatingas vietas čia galima rasti tikrai kur kas daugiau nei tik išsvajotas pavėsis ar pirmieji grybai. Viena iš tokių vietų – dingęs Rusijos imperijos karinis miestelis, kurio likučiai dar iki šiandien slepiasi giliai pušynuose, netoli Senosios Varėnos.

Susiję:

Dingusi cerkvė, smuklės ir gatvės

Karinis miestelis suplanuotas XIX a. pabaigoje, Rusijos imperijai stiprinant savo pasienio teritorijas. Begaliniuose miškuose, tarp Varėnės upės, Glėbo ir Glūko ežerų bei visai netoli geležinkelio Sankt Peterburgas – Varšuva, esanti vieta pasirodė esanti puiki ne tik dalinai slaptai gyvenvietei, bet ir artilerijos pratyboms. Taigi viename Varėnės krante iškilo keli šimtai įvairios kilmės pastatų, o kitame palikta vieta treniruotėms (apie gausius sprogimus iki šiandien primena miške išlikusios duobės). Nors oficialiai ši kareivių gyvenvietė vadinta stovyklaviete, savo struktūra ji priminė tikrų tikriausią miestelį: čia kilo ne tik karinės paskirties patalpos (sandėliai, arklidės, kareivinės), bet ir gyvenamieji pastatai (tiesa, labiau barakų pobūdžio), veikė parduotuvės, smuklės, cerkvė, karininkų klubas.

Manoma, kad vienu metu miestelyje gyveno keli tūkstančiai žmonių, kai kurie iš jų jame ir „pasiliko“ – iki šių dienų iš samanų  kyšo prabangūs antkapiai su rusiškomis pavardėmis – čia buvo miestelyje gyvenusių aukštesnio laipsnio karininkų kapinės.

Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Vandens bokštas | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Pirmoji Lietuvoje džiovos sanatorija

Iš viso kelias dešimtis metų gyvavusio miestelio šiandien išliko tik apsamanoję pamatai ir vos keli dar nesunaikinti pastatai: geležinkelio stotis (iki stovyklos nuo Senosios Varėnos buvo specialiai nutiesta geležinkelio atkarpa), gana dailus vandens bokštas, požeminis artilerijos sandėlis ir buvęs karininkų klubas, kuriame, atsižvelgiant į miškingą aplinką, tarpukariu  buvo įrengta  pirmoji Lietuvoje džiovos sanatorija. Nors stovyklą bandė naudoti visos vėliau ją perėmusios valdžios (tiek vokiečiai, tiek lietuviai), metams bėgant ji vis labiau nyko, o šiandien jau sunku patikėti, kad kadaise šiame ramiame Dzūkijos miške virė gyvenimas. Kaip bebūtų, nors karinis miestelis pats ir sunyko, jis turėjo didelę įtaką ir šalia esančios Varėnos augimui: norint aptarnauti tokį skaičių žmonių daugėjo darbo vietų, augo geležinkelio stoties svarba.

Šiandien buvusios stovyklavietės apylinkės – viena paslaptingiausių ir mažiausiai atrastų Lietuvos vietų.

Dingusio miestelio kelias | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Buvusios geležinkelio stoties pastatas | Puslapio wikipedia.org nuotr.

Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!