Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2023 m. 19 spalio d. 12:04
Žvilgsnis į Slovakijos sakralinę architektūrą: medinės bažnyčios, statytos be vinių

Hronseko evangelikų bažnyčia | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2019 m.

„Vilniaus galerija“ kiek anksčiau rašė apie į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas šiaurės Rumunijos unikalias Maramurešo bažnyčias. Šį kartą straipsnis skirtas kiek kuklesniam, tačiau labai panašaus tipo Slovakijos paveldui – Karpatų medinėms bažnyčioms (sąrašo nr. 1273). Nors jas sudaro net devyni maldos namai, nežinantiems, kuriuos iš objektų pamatyti pirmiausia, „Vilniaus galerija“ rekomenduoja apsilankyti Hronseko ir Leštinų evangelikų bažnyčiose.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2020 m. gegužės 17 d. portale vilniausgalerija.lt

Tikriausiai nesuklysime pasakę, kad medinės bažnyčios –  išskirtinė šalies sakralinės architektūros dalis. Tai puikiai iliustruoja ir faktas, kad anot rašytinių šaltinių, seniau čia stovėjo virš 300 tokių pastatų! Šiandien Slovakijoje galima išvysti apie 50 medinių bažnyčių, o jos, nors ir išsibarsčiusios įvairiose šalies vietovėse, gausiausiai randamos rytinėje dalyje ir yra puikus Bizantijos ir Lotynų kultūros sankirtos pavyzdys. Karpatų medinės bažnyčios buvo pastatytos XVI-XVIII a.  Įdomu tai, kad jos priklauso skirtingoms krikščionybės atšakoms – tarp devynių bažnyčių yra protestantų, Romos katalikų ir Graikų ortodoksų maldos namai.

Žiūrint į šias bažnyčias daugeliui tikriausiai kyla klausimas, kodėl tuo metu, kai Europoje kilo iš ilgalaikių ir prabangių medžiagų statomos bažnyčios, Slovakijoje statybai naudota mediena. Kaip galima numanyti, tai buvo išties praktiška, nesunkiai gaunama ir vietinių meistrų puikiai pažįstama ir įvaldyta medžiaga. Iš kitos pusės, prie to prisidėjo ir tuo metu vykdoma politika. Tarkime, po 1681 metais vykusios sesijos, baiminantis tarp tikinčiųjų didėjančios trinties ir gresiančios osmanų invazijos, buvo leista statyti ne katalikų bažnyčias, tačiau jos turėjo atitikti griežtus reikalavimus: maldos namai turėjo būti pastatyti per vienerius metus, negalėjo turėti bokšto ar tiesiai iš gatvės vedančio įėjimo ir, žinoma, galėjo būti pastatyti tik iš medžio. Tuo tarpu metalas ir akmenys buvo prabanga leidžiama tik Romos katalikų bažnyčioms.

 

Susiję:

Hronseko evangelikų bažnyčia

Hronseko evangelikų bažnyčia pradėta statyti 1725 metais ir užbaigta po metų, kaip ir buvo reikalauta. Ši medinė bažnyčia nustebins savo dydžiu – tai 8 metrų aukščio statinys, turintis kryžiaus formą ir gebantis sutalpinti virš 1000 tikinčiųjų. Įdomu tai, kad bažnyčia pastatyta nenaudojant jokių metalinių konstrukcijų, taip pat vinių. Kadangi bažnyčios architektūroje yra vietovėms nebūdingų skandinaviškų akcentų, manoma, kad prie statybos galėjo prisidėti norvegų ir/arba švedų amatininkai.

Hronseko evangelikų bažnyčia | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2019 m.

Leštinų evangelikų bažnyčia

Ši bažnyčia baigta statyti  1688 m., o jos interjeras sukurtas kiek vėliau, XVIII a. Būtent bažnyčios interjeras – nuostabiai tapytos detalės, labiausiai ir traukia turistus.  Bažnyčioje taip pat galima rasti XVIII a. altorių bei XVII a. Renesanso tipo krikštyklą. Vietiniai gyventojai dažnai pamini ir svarbų faktą, jog žymus slovakų poetas ir dramaturgas Pavol Országh Hviezdoslav buvo pakrikštytas šioje bažnyčioje.

Leštinų evangelikų bažnyčia | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2019 m.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!