Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 22 rugsėjo d. 16:37
Piktorializmas: kaip fotografija buvo pripažinta menu

A. Stieglitz. Georgia O’Keeffe. 1918 m.

Piktorializmas – tai 1886 m. susiformavęs meninės fotografijos judėjimas prasidėjęs Anglijoje, vėliau išplitęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Pagrindinis šio judėjimo tikslas buvo pasiekti fotografijos, kaip nepriklausomo ir vertinamo meno, pripažinimą.

Piktorialistinė fotografija imitavo dailės išraiškas, siekta išgauti pieštukų, anglies ar litografijos kūrinių įspūdį. Naujas terminas pirmą kartą pavartotas P. H. Emersono žurnalo Amateur Photographer straipsnyje Fotografija: Piktorialistinis menas. Straipsnio autorius išdėstė mintis apie fotografijos meno atskyrimo nuo mokslo ir dokumentinio prado fotografijoje panaikinimą. Piktorializmo termino reikšmė siejama su daile – lotyniškai pictor reiškia tapytojas.

1892 m. Londone įsteigta Sujungto žiedo brolija (Brotherhood of Linked Ring). Pradėtos naudoti įvairios fotografijos priemonės ir technikos: vadinamieji minkštieji objektyvai, specialūs filtrai, tonavimas, pigmentai, platinotipija, aurotipija, cianotipija, įvairių faktūrų fotopopierius, atspaudų paviršiaus subraižymas adata ir t.t.

Alfred Stieglitz. „Vairas“ (The Steerage 1907 m.)

1894 m. Prancūzijoje įsteigtas Paryžiaus fotoklubas, kurio nariai aktyviai plėtojo piktorializmo judėjimą. K. Piujo net parašė „instrukciją“, kaip išgauti fotografijas kaip dailės kūrinius. Taip pat sukonstravo tam skirtą specialų peizažinį objektyvą. Lietuvoje tokį objektyvą turėjo J. Bulhak, kuris daug bendravo su Paryžiaus foto klubu. Galbūt todėl jo fotografiniai sprendimai buvo panašūs, tačiau labai skyrėsi aplinka, fotografuojami vaizdai. Nuo 1902 m. Niujorke veikė Fotosecesijos grupė (steigėjai A. Stieglitz, E. Steichen, A. L. Coburn). A. Stieglitz piktorialistinė fotografija gana skiriasi nuo kitų fotografų. Jo darbuose dažnai aptinkami buitiniai dalykai ir kasdieniai vaizdai.

Piktorialistai fotografavo peizažus, mėgo fotografuoti moterų aktus ir portretus, taip pat balerinas. Šie fotografai labai sekė dailininkus, ypač impresionistus – kaip dirba, kokias temas, siužetus renkasi. Po kurio laiko dažniau pasitaikė ir vyresnio amžiaus moterų portretai, o tai ankstesniems fotografams nebuvo įprasta. Ilgainiui atsiranda reportažinis piktorializmas.

Apie 1920 m. piktorializmas išsisėmė, fotomenininkų mintis užėmė modernizmas. Piktorializmo apraiškų aptinkama ir vėliau, nors ne itin daug. Tačiau svarbu pabrėžti piktorialistinio judėjimo svarbą ir įtaką tolimensnei meninės fotografijos raidai ir vystymuisi.

E. Steichen. „The Flatiron“ 1904 (1908)

Janas Bulhakas. Vilniaus Bernardinų skersgatvis. 1912–1913 m. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

E. Steichen. „Moonrise“ 1904 m.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!