Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 29 rugsėjo d. 18:40
Amžinoji fotografija: šlapio kolodijaus procesas

S. W. Colton. Nežinomų vyrų portretas fotoateljė. XIX a. 7 deš. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Ferotipas. | LATGA

1948 m. Frederickas Scottas Archeris išrado šlapio kolodijaus metodą, o 1951 m. kovo mėn. jį paskelbė žurnale „The Chemist“. Šiuo naujuoju metodu, per dvi-tris sekundes buvo gaunamas puikaus tonalumo vaizdas, kuris tapo daug greitesniu, pigesniu, saugesniu ir patogesniu būdu užfiksuoti vaizdą, nei prieš tai plačiai paplitęs dagerotipijos procesas. Šlapio kolodijaus procesu vaizdą galima kurti ant stiklinės plokštelės (gautas vaizdas vadinamas ambrotipu), metalinės plokštelės (vadinami ferotipu) arba akrilinės plokštelės.

Nežinomas autorius. Nežinomos moters su mažamete mergaite portretas fotoateljė. Ambrotipija. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus | LATGA

Procesas pradedamas nupoliruotą plokštelę padengiant fotografiniu kolodijumi, tuomet plokštelė yra mirkoma sidabro nitrato tirpale, į kurį sureagavusios medžiagos tampa jautrios šviesai. Tuomet plokštelė dedama į fotoaparatą ir fotografuojama su pakankamai ilga ekspozicija – 8-20 sekundžių. Siekiant išgauti ryškų vaizdą, turint omenyje ilgą išlaikymą, naudojamas fotografuojamo asmens galvos laikiklis. Ne be reikalo šio proceso pavadinime slypi žodis „šlapias“ – plokštelei pradėjus džiūti bet kuriame atlikimo procese, didelė tikimybė, kad vaizdas negrįžtamai išnyks. Šlapio kolodijaus proceso metu, grynas sidabras formuoja trimačius vaizdus: išgaunamas vaizdas švyti, nes sidabras atspindi šviesą.

Lietuvos nacionalinis muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus bei Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus saugo išlikusius ambrotipus, ferotipus bei kitus senovinius atvaizdus (dagerotipus, t.t.). Šie rinkiniai yra itin svarbūs Lietuvos fotografijos istorijai, juose sukaupti pirmųjų fotografų darbai, senosios technikos pavyzdžiai.

2018 ir 2019 metais buvo organizuojamas šlapio kolodijaus proceso fotografijos konkursas, pavadinimu Modern Collodium, kurį organizavo Lightbox Photo Academy kompanija iš Jungtinių Amerikos Valstijų.  Šiuolaikinius šlapio kolodijaus atvaizdus, apdovanotus konkurse, galite apžiūrėti čia.

Susiję:

Šiandien, atsigręžiant į senąsias fotografijos technologijas, šlapio kolodijaus procesas kelia vis daugiau susidomėjimo ir aistrų tiek profesonalių fotografų, tiek mėgėjų tarpe. Vienas įstabiausių faktų apie šlapio kolodijaus procesą yra tai, kad nuotraukos neblunka, vaizdas nedingsta, nesikečia spalvos, todėl neretai tai vadinama amžina fotografija. Ambrotipų ir ferotipų gamybai naudojamos medžiagos yra gana brangios, Lietuvoje nėra paprasta jų įsigyti. Fotografuojama su dumpliniu fotoaparatu. Priklausomai nuo fotoaparato dydžio, priklauso ir ferotipo ar ambrotipo dydis.

Mindaugas Meškauskas surengė ne vieną parodą, kurioje eksponuoja šlapio kolodijaus procesu išgautus ambrotipus ir ferotipus. Šlapio kolodijaus proceso dalimi tapę portretuojami žmonės sustingę ir susikaupę prieš kamerą, atidengia paviršutiniškas grimasas. Kaip teigia fotografas, tokiu būdu atvaizduose matoma žmogaus siela.

M. Meškauskas. Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius. Ambrotipas. | LATGA

M. Meškauskas. „Girdžiu muziką“. Ferotipas. | LATGA

Fotografas Gintas Kavoliūnas įsigilinęs į šlapio kolodijaus bei kitas senovines fotografavimo technologijas, 2019 m. pradėjo kurti fotografijų seriją „Šokis lietuje“, atliktą šlapio kolodijaus technika. Amžinoje fotografijoje fiksuojamos ant kelio sutraiškytos varlės, ar jų dalys,  groteskiškai primenančios šokio judesius.

G. Kavoliūnas. Iš serijos „Šokis lietuje“. | LATGA

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!