Darsuniškio varpinė | Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Nors Nemunas per Lietuvą teka net 359 kilometrus, aiškiau įsivaizduojame tik kelias jo atkarpas: Druskininkus, Alytų, Birštoną, Kauną, Veliuoną, Jurbarką… O kas slypi tarp šių didesnių miestų? Kokius dar krantus šimtus kilometrų skalauja ilgiausia Lietuvos upė? Šį kartą aplankykime Darsūniškį – nedidelį, palei Nemuną ištįsusį miestelį, kurio „netyčia“ nepravažiuosite niekad – jis tiesiog yra „galutinė stotelė“.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2020 m. rugpjūčio 8 d. portale vilniausgalerija.lt

Trys keliai – trys vartai

Į Darsūniškį galima patekti trimis keliais. Nors visi jie atrodo laukais vedantys į niekur, smalsiausias sielas Darsūniškis pasitinka iškilmingai ir su malonia staigmena: tai trys simboliniai miesto vartai, statyti dar XVIII a. pabaigoje. Važiuojančius nuo Kruonio pusės „įsileidžia“ Šv. Agotos vartai, nuo Užugirėlio – Šv. Kazimiero,  o nuo Jiezno – Šv. Jurgio (būtent šie – Šv. Jurgio – vartai pastatyti vėliausiai – apie 1910 m., miesteliui plečiantis jau tolyn nuo Nemuno).

Šv. Kazimiero vartai | Giedrės Streikauskaitės nuotr

Šv. Jurgio vartai | Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Šv. Agotos vartai | Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Darsuniškio šv. Agotos vartai | Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Nors konkreti vartų trijulės paskirtis nėra iki galo žinoma, manoma, kad jiems buvo skirta simbolinė apsaugos nuo įvairių negandų funkcija: Šventoji Agota turėjo saugoti nuo ugnies, Šv. Jurgis globojo gyvulius, o Šv. Kazimiero pagrindinė užduotis buvo apsaugoti miestelį nuo karo, maro, bado, potvynių ir kitų panašių nelaimių.

Ir nors vietinių gyventojų teigimu, vartai tikrai užkirto kelią daugeliui nelaimių, vieno išbandymo jie neatlaikė patys: tai sovietmetis, kurio metu (1963 m.) vartai nugriauti kaip nepageidaujamas religinis objektas. Vis dėlto vietos gyventojų iniciatyva 1990 m. vartai atstatyti,  į juos sugrįžo ir autentiškos, vartus puošusios šventųjų skulptūros, kurios per stebuklą išliko buvusiame ateizmo muziejuje.

Darsuniškis | Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Darsuniškis | Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Darsuniškis | Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Svarbi pilis prie vandens kelio

Lygumoje prie Nemuno jaukiai besidriekiantis Darsūniškis – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Čia žmonės gyveno jau nuo akmens amžiaus (rastos dvi šio laikotarpio gyvenvietės), aptikta jau  ir vėlesnių laikų  (IX – XII a.) pilkapių, miestelis toliau sėkmingai plėtėsi  LDK periodu: vienu metu netgi turėjo Magdeburgo teises. Šį augimą iš dalies lėmė patogi strateginė padėtis (per Nemuną ėjo vandens kelias, todėl Darsūniškyje veikė gana populiarus uostas). Deja, bet tas pats kelias „atplukdė“ ir Darsūniškio nelaimes: miestelis degė daugybę kartų po kovų su kryžiuočiais, rusais, o ypač – švedais.

Vaikštant pylimu palei upę, būtinai aplankykite akmenį skirtą šių istorijų ir jas atlaikiusios (šiandien jau vandens nuplautos) Darsūniškio piliavietės atminimui. Kadaise čia stovėjo Darsūniškio pilis, kuri veikė kaip vienas iš Panemunės gynybinės sistemos atraminių punktų. Pilis šaltiniuose neretai minimo paties Vytauto, manoma, kad šiose apylinkėse, netoli Nemuno, turėjo stovėti ir jo dvaras. Įdomus faktas: 1382 m. prie Darsūniškio kryžiuočiai bene pirmą kartą Lietuvos žemėje šaudė iš artilerijos (bombardų).

Andrejaus Tomenko nuotr.

Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Andrejaus Tomenko nuotr.

Darsuniškio mineralinis šaltinis | Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Darsuniškio mineralinis šaltinis | Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Darsuniškio žydų kapinės | Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Neišsipildęs Birštonas

Nemunas, pušynai ir tobula ramybė: vietiniai juokauja, kad Darsūniškis galėjo tapti toks žymus kaip ir Birštonas: juk čia teka net mineralinis vanduo! Jo paragauti galima visai šalia Šv. Jurgio vartų esančiame Liutikos šaltinyje, kuris ypatingai vertinamas dėl savo retos sudėties turinčios tokios anijonų ir katijonų „dozės“, kokia būdinga būtent mineraliniam vandeniui.

Ir tai – dar ne viskas. Vanduo banguoja net Darsūniškio bažnyčioje, kur biblijinės, su vandeniu susijusios scenos dar kartą liudija – Nemunas ypatingai svarbus Darsūniškiui.