Sudervė | Juozo Šalnos nuotr.
Lietuvoje yra vos kelios trikampės ir apvalios bažnyčios – visos nedidukės, nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau vertinamos dėl savo unikalių, o kartais – ir paslaptingų architektūrinių sprendimų. Pasidairykime po jas: apvalias Kalvių bei Sudervės ir trikampes Panevėžiuko bei Degučių bažnyčias.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. gruodžio 5 d. portale vilniausgalerija.lt
Kalviai – nežinomo autoriaus stebuklas iš akmenukų
Bene žinomiausia, tiesa, tik paskutiniu metu savo šlovės sulaukusi yra apvali (o dar tiksliau – rotondos formos) Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Kalviuose, Kaišiadorių rajone. Ant kalvos, prie nuostabaus Kalvių ežero pūpsanti mini šventovė (statyta 1806 m.) ne tik puikiai įsilieja į kraštovaizdį, bet ir žavi savo kitoniškumu: ji sumūryta iš žibančių granito bei raudonojo Baltijos porfyro akmenėlių, o apvaliose sienose nėra jokių langų – visa šviesa į vidų patenka tik per dailų stiklinį bokštelį. Nors bažnyčios architektas yra nežinomas, manoma, kad jis galėjo būti vienas žymesnių to meto meistrų – tiek apvali bažnyčios forma, tiek retas to meto Lietuvoje akmenukų mūro sprendimas išduoda subtilų ir inovatyvų kūrėjo požiūrį. Žinant, kad bažnyčios statybą inicijavo Kalvių dvarą valdžiusių Pacų giminė, tikrai galima tikėtis, kad architektūriniais užmojais garsėję Pacai į savo valdas užsimojo pasikviesti žinomą pavardę.
Kalvių bažnyčia | Andrejaus Tomenko nuotr.
Kalvių bažnyčia | Giedrės Streikauskaitės nuotr.
Kalvių bažnyčia | Giedrės Streikauskaitės nuotr.
Sudervė – Vilniaus arkikatedros aidai
Vilniaus rajone esanti klasicistinė Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia – taip pat vertingas architektūros pavyzdys. Vos pamačius bažnyčią, kužda nuojauta, kad kažką panašaus – manierą, akcentus, patį stilių – jau teko matyti. Ir ši nuojauta – visiškai teisinga, nes bažnyčią prieš pat mirtį suprojektavo garsusis Laurynas Stuoka Gucevičius, kuris projektavo ir nuostabiąją Vilniaus arkikatedrą. Šešių kolonų portikas, jo nišose stovinčio keturių evangelistų (Šv. Mato, Šv. Luko, Šv Morkaus. Šv. Jono) bei Šv. Apaštalų Petro ir Povilo statulos – visi šie architektūriniai akcentai kartojasi tiek Vilniuje, tiek Sudervėje, tiek kituose L. S. Gucevičiaus projektuose. Žinoma, Sudervės bažnyčia labiausiai pakeri savo neįprasta apvalia (rotondos) forma. Bažnyčia pastatyta 1822 m., deja, jau po L. S. Gucevičiaus mirties.
Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia | Alma Pater nuotr. / wikipedia.org
Panevėžiukas – ATR palikimas
Trikampė, mūrinė Panevėžiuko Nukryžiuotojo bažnyčia – vienintelė tokia bažnyčia visoje Lietuvoje. Pastatyta dar 1747 metais ir turinti vėlyvojo baroko bruožų bažnyčia vertinga ne tik savo išskirtine forma, bet ir autentiškumu – Lietuvos provincijoje daugelis to meto bažnyčių buvo medinės, todėl, deja, neišliko. Žiūrint dar plačiau, bažnyčia vertinga ne tik architektūriškai, bet ir istoriškai – tai gana retas Abiejų Tautų Respublikos laikų paveldas.
Panevėžiuko bažnyčios statybą inicijavo šalia buvusio Panevėžiuko dvaro valdytojas, Lietuvos didysis ginklininkas, Lietuvos tribunolo maršalka Simonas Sirutis. Jeigu lankysitės Panevėžiukyje, būtinai aplankykite ir išlikusią jo dvaro dalį – dvaro stilistika stebėtinai panaši į žaviosios Panevėžiuko bažnyčios.
Panevėžiuko Nukryžiuotojo bažnyčia | Rūtos Vyžintaitės nuotr.
Degučiai – vienintelė tokia Europoje
Keliaukime į Šilutės rajoną. Trikampė medinė Degučių bažnyčia iškilo dar 1760 m. Šiandien tai – vienintelė tokia išlikusi medinė trikampė bažnyčia visoje Europoje. (Tiesa, trikampės mūrinės bažnyčios nėra toks retas pavyzdys – toks sprendimas buvo gana populiarus baroko laikotarpiu).
Degučių bažnyčia | Gintaro Rumšo nuotr.
Ne mažiau įdomus nei Liaudies architekūros eksterjeras yra ir bažnyčios interjeras – per kelis šimtus metų bažnyčia buvo restauruota kelis kartus, tačiau keitėsi gana mažai, todėl išlaikė labai daug autentikos: iš vidaus matosi tašyti rąstai, išliko daug vertingų sakralinių relikvijų, žemaičių bažnytinio meno pavyzdžių.
Nors šiandien bažnyčia vadinasi Šv. Vincento Ferero, jos pavadinimas keitėsi net kelis kartus: iš pradžių bažnyčia vadinosi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, vėliau dėl savotiško trikampio plano jai suteiktas Švč. Trejybės vardas. Šiandieninis vardas bažnyčiai duotas XIX a. pabaigoje – tuo metu joje saugotos iš kilmingos ispanų giminės kilusio dominikonų ordino šventojo Vincento Ferero relikvijos.
Daugiau idėjų kelionėms po Lietuvą galite rasti čia.
