Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2022 m. 11 sausio d. 20:45
Paryžiaus kasdienybės tapytojas Gustavas Kajbotas: 10 žymiausių menininko darbų

Gustavas Kajbotas, „Parketo skutėjai“, 1875 m.

Gustavas Kajbotas (Gustave Caillebotte) – prancūzų dailininkas, impresionizmo atstovas ir globėjas, iš kitų šio judėjimo menininkų išsiskyręs realistine maniera. Kajbotas rimtai tapyti pradėjo trečiojo savo gyvenimo dešimtmečio pabaigoje ir, nors mirė jaunas – sulaukęs vos 45-erių, pasauliui spėjo palikti įspūdingų darbų.

Gustavas Kajbotas gimė  1848 m., pasiturinčioje paryžiečių šeimoje, tačiau nuo 1860 m. vis daugiau laiko praleisdavo netoli Paryžiaus esančiame Yerres mieste, kur, kaip manoma, jis ir pradėjo tapyti. Tiesa, Kajbotas neplanavo pasirinkti menininko karjeros – jis baigė teisės studijas, šioje srityje ir dirbo. Teisininko patirtį sustabdė Prancūzijos–Prūsijos karas – Kajbotas beveik metus tarnavo armijoje. Po karo būsimas menininkas pradėjo mokytis dailininko Leon Bonnat studijoje, kur ir pradėjo rimtai užsiimti tapyba. Būtent Bonnat, pastebėjęs Kajboto talentą, paskatino jį tęsti mokslus, tad Kajotas pradėjo studijuoti Paryžiaus École des Beaux-Arts. Dailininkas tobulėjo labai greitai ir per trumpą laiką sugebėjo išlavinti savo įgūdžius taip, kad galėjo dalyvauti parodose.

Gustavas Kajbotas, „Autoportretas“, 1892

Ilgainiui Kajbotas susibičiuliavo su Edgaru Dega, Klodu Monė, Augustu Renuaru ir kitais menininkais, lankėsi parodose. Galbūt dėl suartėjimo su savo laikotarpio dalininkais, Kajboto stilius nuolat kito, jis dažnai „pasiskolindavo“ įvairių žanrų atstovų stilių. Pats Kajbotas taip pat domėjosi fotografija, dalis jo paveikslų turi panašumų su šia meno sritimi – „nukirpti vaizdai“, kompozicijos ir perspektyva dažnai primena fotografijas.

Svarbu paminėti ir tai, kad Kajbotas ne tik tapė, bet ir rėmė meną, padėjo suorganizuoti ne vieną impresionistų parodą, pirko meno kūrinius. Finansiškai jis palaikė ne vieną savo amžininką, padėjo išsinuomoti studijas, mokėjo už jų pragyvenimą ir pan.

Nors šiandien Kajbotas vertinamas kaip vienas svarbiausių impresionistų, savo laikotarpiu jis nebuvo labai žymus. Dalis jo darbų buvo saugomi šeimoje, tad net ir po menininko mirties nebuvo gausiai eksponuojami.

Kajboto kūryba koncentravosi į tuometinį gyvenimą, jis taip pat tapė portretus, peizažus, gėles.

10. „Europos tiltas“, 1876 m.

„Europos tiltas“ – paveikslas, vaizduojantis kasdienį Paryžiaus gyvenimą. Tai vienas geriausių pavyzdžių, pabrėžiančių Kajboto susidomėjimą Japonijos menu, ypač Hiroshigės darbais. Kūrinyje naudojama perspektyva primena ir menininko mėgstamą fotografiją. Spėliojama, kad viena iš nutapytų figūrų galėtų būti ir pats dailininkas.

9. „Apelsinmedžiai“, 1878 m.

Kajbotas, kaip ir kai kurie kiti to meto impresionistai, domėjosi sodininkyste. Nors jo amžininkai jautė palankumą „laukiniams“ sodams, Kajbotui labiau patiko prižiūrėti, „taisyklingai“ sutvarkyti ir apgenėti augalai. Manoma, kad šį paveikslą dailininkas nutapė savo šeimos namuose Yerres. Paveiksle vaizduojami jo brolis bei pusseserė, kurie, besimėgaudami saulėta diena, laiką leidžia skaitydami sode.

8. „Parketo skutėjai“, 1875 m.

„Parketo skutėjai“ – vienas labiausiai atpažįstamų Kajboto darbų, šiandien laikomas vienu svarbiausių jo kūrinių. Savo laikmečiu paveikslas sukėlė dvejopus jausmus – vieni paveikslą laikė vulgariu ir nepriimtinu, kiti – pripažino vertu dėmesio. Nors tapyti kaime dirbančius žmones buvo įprasta, tų laikų dailėje matyti pusnuogius miesto darbininkus visuomenei buvo keista, tai netgi šokiravo.

Šis Kajboto 1875 m. nutapytas paveikslas atskleidžia menininko norą kūriniuose pavaizduoti kasdienį gyvenimą, jo priartėjimą prie realistinės manieros. Šiandien manoma, kad paveiksle nutapyta vieta – paties menininko studija. Paveikslas saugomas Orsė muziejuje Paryžiuje.

7. „Jaunas vyras prie savo lango“, 1875 m.

Gustavas Kajbotas dažnai tapė Paryžiaus vaizdus ir gyvenimą, daug dėmesio skirdamas čia gyvenantiems žmonėms. Anksčiau aptartas paveikslas „Parketo skutėjai“ skirtas žemesniajai paryžiečių klasei, tačiau šis paveikslas, atvirkščiai, demonstruoja pasiturinčiųjų gyvenimą. Kampe matomi baldai, ištaigingas balkono dekoras, vyro apranga sufleruoja apie subjekto socialinę padėtį. Įdomu tai, kad vyras (beje manoma, kad Kajbotas paveiksle nutapė savo brolį) žvelgia ne į gamtos peizažą, kaip įprasta ankstesnių menininkų panašiuose kūriniuose, tačiau į miesto vaizdus – atidžiai nutapytus Paryžiaus pastatus bei gatvę.

6. „Valtys Yerres upėje“, 1877 m.

Kai Gustavas buvo dar paauglys, jo šeima įsigijo namą Yerres miestelyje, netoli to paties pavadinimo upės. Kajbotų šeima čia leisdavo vasaras, o būsimas menininkas labai pamilo šią vietą. Būtent Yerres miestelyje jis išmoko irklavimo bei buriavimo. Paveikslų serijoje nutapytos Yerres apylinkės bei žmonės, besimėgaujantys vandens malonumais.

5. „Stogai (sniego poveikis)“, 1878-1879 m.

Šis menininko paveikslas nutapytas 1878 ir 1879 metų žiemomis ir vaizduoja apsnigtus Monmartro stogus. Manoma, kad šis niūrokas paveikslas, gerokai besiskiriantis nuo kitų menininko nutapytų Paryžiaus vaizdų, gali būti susijęs su skaudžiu tų metų įvykiu – Kajboto motinos netektimi.

Nors Kajbotas priklausė impresionistams, neretai piešdavo labiau realistine maniera nei kiti menininkai. Šiame paveiksle jis priartėja prie įprasto impresionizmo – čia svarbi šviesos ir metų laiko – žiemos – sintezė. Šiandien paveikslą galima išvysti Orsė muziejuje Paryžiuje.

4. „Namo dažytojai“, 1877 m.

Gustavo Kajboto susidomėjimas kasdieniu paryžiečių gyvenimu neblėsta ir šiame paveiksle, kuriame vaizduojami žmonės, dažantys namą. Šiandien manoma, kad nutapytame pastate tuo metu buvo įrengta nedidelė vyno parduotuvė. Paveiksle Kajbotas pasirinko ramų, tamsesnį koloritą, tad paveikslas kiek kontrastuoja su kitais šiame straipsnyje pristatytais kūriniais. Paryžius bei jame gyvenantys žmonės buvo svarbi Kajboto kūrinių tema.

3. „Vyras vonios kambaryje“, 1884 m.

Paveiksle vaizduojamas po prausimosi rankšluosčiu besišluostantis vyras. Kūrinyje niekas nepozuoja – atvirkščiai, atrodo, kad vyras užkluptas netikėtai, atliekant kasdienius, įprastus veiksmus. Kritikai teigia, kad paveikslas vaizduoja nuogo žmogaus, kurio asmeninė erdvė pažeista, trapumą, erotiškumą.

2. „Autoportretas“, 1892

Impresionizmo stiliumi nutapytas Kajboto autoportretas, manoma, vaizduoja menininko vidinį konfliktą. Nors paveikslas atrodo lyg įprastas portretas, kontrastuojančios spalvos galėtų simbolizuoti tamsiąją menininko jausmų pusę.

1. „Paryžiaus gatvė, lietinga diena“, 1877 m.

Paveiksle „Paryžiaus gatvė, lietinga diena“ vaizduojama Paryžiaus Dublino aikštė, esanti netoli Lazaro stoties. Nors šiandien ši vieta nėra pati prestižiškiausia Paryžiaus dalis, dailininko gyvenimo metais situacija buvo kiek kitokia. Gustavas augo netoli šio kvartalo ir savo akimis matė jo modernėjimą – kylančius naujus pastatus, tvarkomas gatves ir besikuriantį naują rajoną. Įdomu tai, kad šis paveikslas yra gan didelis – pirmame plane vaizduojami žmonės yra realaus dydžio (paveikslo dydis – 212,2 cm × 276,2 cm). Figūrų išdėstymas paveiksle turi panašumų su fotografija, kuria menininkas domėjosi.

Šis paveikslas – dailininko žvilgsnis į modernėjantį pasaulį, Paryžiaus transformaciją, nuolatinį miesto kitimą.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!