Senoji Tartu observatorija: mūzų įkvėptas ir UNESCO saugomas visatos paslapčių centras
Senoji Tartu observatorija | Ragnar Vutt nuotr.
„Mūzų kalnas“ – taip vadinama Toome kalva Tartu mieste, kur 1632 m. buvo įkurtas Tartu universitetas. Panašu, kad tuomet pirmojo universiteto istoriko duotas pavadinimas tikrai įkvėpė tolimesnį šios vietovės vystymąsi – šiandien čia ne tik stovi didingi buvusios Tartu katedros griuvėsiai, bet ir veikia universiteto muziejus, o į dangų žvelgia senoji Tartu observatorija. Joje dangaus kūnus tyrinėjo tokie garsūs astronomai kaip Struvė, kurio nubrėžto geodezinio lanko koordinatės šiandien laikomos UNESCO (sąrašo nr. 1187) paveldu.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2022 m. kovo 22 d. portale vilniausgalerija.lt
Senoji Tartu universiteto observatorija buvo įkurta XIX a. pradžioje, o jau po kelių dešimtmečių čia buvo galima rasti svarbiausius to laikmečio instrumentus. Teleskopus observatorijoje įrengė pats astronomas profesorius Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, prisidėjęs prie ne vieno ir šiandien aktualaus astronominio tyrimo. Struvė vykdė įvairius tikslius dvinarių žvaigždžių paieškos darbus bei skaičiavimus, o šiandien jo vardas labiausiai žinomas dėl į UNESCO paveldo objektų sąrašą įtraukto, jo vardu pavadinto, geodezinio lanko. Struvės geodezinis lankas – beveik 3000 km siekianti trianguliacijos grandinė, kuri padėjo nustatyti tikslų mūsų planetos dydį ir formą. Struvės geodezinis lankas tęsiasi nuo Hamerfesto (Norvegija) iki Juodosios jūros ir kerta 10 dabartinių valstybių, tarp kurių ne tik Estija, kurioje dirbo astronomas Struvė, bet ir Lietuva. XIX a. tai buvo tiksliausiai išmatuotas dienovidinio lankas, kuriuo vėliau remtasi vykdant ir kitus svarbius skaičiavimus.
Senoji Tartu observatorija | Angelina Pjatkovskaja nuotr.
Senoji Tartu observatorija | Angelina Pjatkovskaja nuotr.
Visgi Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė nebuvo vienintelis žymus observatorijoje dirbęs mokslininkas. Struvės pramintą kelią tęsė ne mažiau svarbus vokiečių astronomas Johanas Heinrichas von Madleris, kuris taip pat tyrinėjo dvinarines žvaigždes, vykdė meteorologinius tyrimus. Madleris žinomas ir kaip pirmojo tikslaus mėnulio žemėlapio sudarytojas.
Šiandien senoji Tartu observatorija yra ne tik UNESCO saugomas objektas, bet ir muziejus. Čia galima patyrinėti astronomiją ir visatą pristatančią ekspoziciją, pasigrožėti teleskopais, atrasti žvaigždynus ir observatorijoje tūnančias paslaptis. Tai nedidelis, tačiau jaukus ir informatyvus muziejus, patiksiantis besidomintiems visatos platybėmis.
Senoji Tartu observatorija | Angelina Pjatkovskaja nuotr.
