Kaip ir daugelio Lietuvos dvarų, taip ir šio dvaro atsiradimo datą nuspėti sunku. Raseinių krašto istoriją tyrinėjantis Jonas Brigys mano, kad jei ne dabartinėje vietoje, tai gretimose žemėse dvaro būta jau net XVI-ame amžiuje. Vis dėlto iki mūsų dienų išlikęs medinių pastatų kompleksas iškilo vėliau: XIX a.viduryje, per sunkų Lietuvai antrojo sukilimo prieš Rusijos imperiją laikotarpį. Tai gana stebinantis faktas, žinant, kad dvaro savininkai rėmė sukilimą ir dalinai patys jame dalyvavo. Deja, sekėsi neilgai – vėliau dvaras ne sykį keliavo iš rankų į rankas. Paskutiniai jo savininkai buvo Rudžianskai – šeima, kurios atžalos jau atkūrus nepriklausomybę vėl atgaivino sovietmečiu gana apleistą dvarą ir pradėjo naują jo gyvenimą.
Vos keli kilometrai nuo Palukščio dvaro vingiuoja Dubysa, netoliese – ir į rytus tekantis Šventupio upelis (tikėta, kad tokio upelio vanduo stebuklingas) bei iš piliakalnio, pilkapių bei senkapių sudarytas Kejėnų archeologinis kompleksas. Tokia istoriškai ypatinga vietovė įkvėpė vietos bendruomenę puoselėti baltiškas tradicijas – ant Kejėnų archeologinio komplekso vyksta Baltų vienybės dienos, o pačiame Palukščio dvare, dviejų upelių santakoje prie aukuro rengiamos baltiškos vestuvių ceremonijos. Šimtamečiai medžiai, atkurti dvaro tvenkiniai ir autentiškos medinės dvaro sienos kuria ypatingą aurą kiekviename žingsnyje – atrodo, kad būtum grįžęs ne į XIX amžių, o dar keliais šimtais metų atgal. Šią ypatingą dvaro dvasią teigia pajutusi ir Jūratė Šegždienė – viena iš naujųjų dvaro šeimininkų. „Esame iš kaimynystės – su vaikais seniau čia rinkdavome žemuoges, žibutes ir tiesiog įsimylėjome šitą stebuklingą vietą taip, kad nusprendėme įsigyti“, – sako Jūratė.
Apžiūrėti Palukščio dvaro kompleksą (medinį svirną, ponų namą ir dar tris ūkinius pastatus), pasivaikščioti po dvarą supančią gamtą gali kiekvienas besidomintis istorija ar atvykęs švęsti savo šventės, na o nekantriausi viską iš arčiau gali pamatyti „Lietuvos ryto“ TV laidoje „Lietuvos dvarai“.