Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2023 m. 3 gruodžio d. 12:32
Humanizmo idealai kasdienėje aplinkoje: kas yra Lietuvos fotografijos mokykla?

Iš serijos „Žydėjimas“, 1970 m. | Fotografas Romualdas Rakauskas | LATGA

Šį kartą rubrikoje „Menas žaliems“ – apie tai, kaip atsirado terminas Lietuvos fotografijos mokykla.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2022 m. gegužės 21 d. portale vilniausgalerija.lt

Lietuvos fotografijos mokykla – XX a. 7 deš. Lietuvoje susiformavęs meninės fotografijos stilius. Vaizduojami socialiniai santykiai, lyrinis peizažas, psichologinis portretas. Tai atspindėjo idealizuotą požiūrį į tikrovę ir humanistinę pasaulėžiūrą.

Pagrindinės Lietuvos fotografijos mokyklos temos ir motyvai – vaikystė, jaunystė, senatvė, meilė, grožis, laikinumas – dažniausiai atskleidžiami per metaforinius vaizdinius. Savitas Lietuvos fotografijos mokyklos stilius sąlyginai išsivystė iš reportažinės fotografijos, kai fotoreportažinis metodas pritaikomas meninės raiškos ir estetikos tikslams.

„Vaikai“ | Fotografas Antanas Sutkus | LATGA

Iš serijos „Lietuvos turguose“, 1973 m.| Fotografas Aleksandras Macijauskas | LATGA

Meninės fotografijos stiliaus pavadinimas tiesioginio ryšio su mokykla kaip institucija neturi. Lietuvos fotografijos mokyklos terminą sukūrė Anri Vartanovas ir Konstantinas Višneveckis rašydami apie parodą „9 Lietuvos fotografai“, žurnale „Sovetskoje foto“, 1969 metais. Parodoje dalyvavę fotografai: Marius Baranauskas, Vitalijus Butyrinas, Algimantas Kunčius, Vitas Luckus, Aleksandras Macijauskas, Antanas  Miežanskas, Romualdas Rakauskas, Liudvikas Ruikas ir Antanas Sutkus.

Kritikai vieningai sutarė, o vėliau ir patys fotografai ne kartą minėjo, jog visi devyni fotografai vaizduoja žmogaus vidinį pasaulį skirtingais gyvenimo aspektais. Iki šiol itin vertinamas Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjų sugebėjimas atskleisti universalią meno tiesą ir humanizmo idealus buitinėje, kasdienėje aplinkoje. Tais metais Lietuvoje dar nebuvo susiformavusi profesionaliai fotografiją tirianti menotyrininkų karta, Maskvos kritikų nuomonė turėjo itin didelę reikšmę, todėl šį terminą netrukus pradėjo naudoti ir Lietuvoje apie fotografiją rašantys autoriai, vėliau ir kaimyninės šalys bei Vakarų Europos kritikai ir teoretikai.

„Pavasaris senamiesčio kieme“, 1966 m. | Fotografas Algimantas Kunčius |  LATGA

„Dienoraštis“ | Fotografas Romualdas Požerskis | LATGA

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!