Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2022 m. 10 birželio d. 06:43
Trimačiai gatvės piešiniai: šimtmečius skaičiuojanti meno rūšis, kuri keičia miestų veidą

„Įtrūkimas“ | Edgaro Muellerio nuotr.

Pasaulyje išpopuliarėjusi trimačių (3D) gatvės piešinių meno rūšis atkeliavo ir į Lietuvą – Vilniuje šiuo metu tapomas didžiausias tokio tipo darbas Lietuvoje. Nors daugelis į 3D gatvės piešinius žvelgia kaip į grafičius, iš tiesų tai – atskira meno forma, skaičiuojanti ne vieną šimtmetį bei reikalaujanti ypatingų meninių gebėjimų. Kviečiame susipažinti su šia meno rūšimi ir žymiausiais jos šiuolaikiniais pavyzdžiais iš arčiau.

3D gatvės menas, taip pat žinomas kaip 3D grindinio menas arba 3D šaligatvio menas, yra tam tikru būdu nudažytas arba nupieštas kūrinys, sukuriantis optinę iliuziją. Ši priverčia manyti, kad dviejų dimensijų piešinys iš tikrųjų yra trimatis.

Taip gimsta tikroviška iliuzija, kad miesto gatvėse arba ant pastatų atsivėrė netikėta erdvė, ar iš jų išnyra nuostabą keliantys objektai, gyvūnai, žmonės. Dėl savo tikroviškumo darbai transformuoja miesto veidą, o praeiviai yra priverčiami permąstyti tikrovės suvokimo ribas.

„Lavos išsiveržimas“ | Edgaro Muellerio nuotr.

Edgaras Muelleris, kuris šiuo metu piešia didžiausią 3D darbą Vilniuje, pasakoja, kad tokių piešinių kūryba reikalauja anamorfinio meno išmanymo.

„Tai reiškia, kad kūrinio projekcijos yra iškreipiamos. Jis projektuojamas tiek ant horizontalių, tiek ant vertikalių paviršių tam, kad į jį žvelgiant tam tikru kampu susidarytų iliuzija. Ši technika yra žinoma nuo Viduramžių ir buvo dažnai naudojama puošiant bažnyčių skliautus“, – sako E. Muelleris.

Kitaip nei daugelio grafičių, 3D gatvės meno kūrinių atlikimas užtrunka daug laiko. Be to, šiems meno kūriniams reikia gauti atskirą leidimą, todėl jie yra legalūs.

Nuo atsivėrusių prarajų iki ore kabančių figūrų

Vilniuje nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Omberg group“ kvietimu viešintis E. Muelleris yra vienas žymiausių 3D piešinių autorių. Jis du kartus pasiekė didžiausio 3D gatvės kūrinio pasaulio rekordą. Tarp jo garsiausių darbų – Airijoje sukurtas „Įtrūkimas“. Šis 250 kv. m pločio darbas sukūrė iliuziją, kad takas palei jūrą pavirto trūkinėjančiais ledynais, tarp kurių žiojėja gilūs plyšiai. Kitas žinomas E. Muellerio kūrinys – „Lavos išsiveržimas“, kuris vienoje iš Vokietijos miesto Gelderno gatvių „atvėrė“ prarają su tekančia lava.

Kitas daug dėmesio sulaukiantis 3D gatvės menininkas yra amerikietis Leonas Keeras. Vienas garsiausių jo kūrinių – „Lego“ žmogeliukų terakotinė armija, sukurta 2011 m. lapkritį Sarasotos kreidos festivalio metu. L. Keerą šiam darbui įkvėpė gerai žinoma archeologinė vieta – pirmo Kinijos imperatoriaus Qin Shi Huang terakotinė armija.

Kitas įspūdingas kūrinys ‒ Joe Hillo „The Visit Britain Tour“. Menininkas keliavo po įvairias pasaulio šalis ir savo kūriniais atkreipė žmonių dėmesį į žymius Jungtinės Karalystės objektus. Pavyzdžiui, Sidnėjuje ant šaligatvio atsivėrė Vestminsterio abatija bei Vimbldono teniso aikštė. Taip buvo siekiama atkreipti dėmesį į karalienės Elžbietos II deimantinį jubiliejų ir Londono vasaros Olimpines žaidynes.

Minimalistinėmis 3D iliuzijomis garsėja šveicarų menininkas Felice Varini. Jis tapydamas ant pastatų sukuria iliuziją, kad mieste pakibusios ore sklendžia tam tikros geometrinės figūros, pavyzdžiui, apskritimai, spiralės, linijos.

Dėl kuriamų detalių 3D gatvės piešinių plačiai žinomas yra ir Kurtas Wenneris. Jo kūrinys „1 milijonas parašų“ paminėjo ES sprendimą uždrausti Europoje genetiškai modifikuotus produktus. Šia proga K. Wenneris Briuselyje šalia Europos institucijų „įkurdino“ natūralų ūkį.

„1 milijonas parašų“| Kurto Wennerio nuotr.

Viršuliškėse atsivers neužmirštuolėmis puoštas urvas

Viršuliškėse šiuo metu E. Muelleris kuria 30 m ilgio ir 10 m pločio darbą. Piešinys ant šalia Spaudos rūmų esančio šaligatvio atvers urvą, kurio dugne švies magiškas jaunystės fontanas. Urvo kraštus puoš neužmirštuolės, primenančios Spaudos rūmų istoriją bei nepriklausomybės kovas.

Retą gatvės menininko „Maestro Madonnari“ titulą turintis E. Muelleris, išgirdęs Spaudos rūmų istoriją, piešinį pavadino „Meile ir baime“. Pasak menininko, šiandieniniai įvykiai Ukrainoje dar kartą primena, kokia svarbi yra laisvė ir natūralu bijoti ją prarasti. Tačiau tuo pat metu savo kūriniu jis kalba apie meilę, neužmirštuolėmis apglėbdamas gąsdinantį urvą.

Menininkas kviečia vilniečius ir miesto svečius nelikti prašalaičiais ir atvykti pažiūrėti jo kūrimo proceso, pabendrauti.

„Aš itin laukiu komentarų iš žiūrovų, kurie stebi mano darbo procesą. Tik tuomet tapymas yra iš tikrųjų smagus. Mano paveikslai auga su kiekvienu auditorijos klausimu ar net kukliausiu žvilgsniu“, – sako E. Muelleris.

Darbą Viršuliškėse E. Muelleris tapo prie pagrindinio Spaudos rūmų įėjimo iš Laisvės pr. pusės.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!