Rugsėjis – žinių metas, o muziejai – tai geriausia vieta semtis žinių. Kviečiame aplankyti Rygą, jos meno muziejus ir parodas, pasisemti ne tik žinių, bet ir įkvėpimo naujiems darbams. Rygos meno parodos ir muziejai rugsėjį laukia Jūsų, peržiūrėkite, kiek daug įdomių parodų vyksta ir leiskitės į kelionę.
Biruta Baumane. Grupas portrets. 1969 m. Drobė, aliejus. LNMM kolekcija. Vieša foto
Biruta Baumanė (1922–2017) gimė prieš šimtą metų, ir 70 metų ji tapė. Latvijos mene tai dinamiškas tapybos ir gyvenimo derinys. Galbūt Baumanės menas yra vienas asmeniškiausių, o meno objektas jame – ji pati. Gyvenimas yra gražesnis už meną, bet tapyti – tai gyventi. Biruta Baumanė yra su tais, kuriuos jaučia ir piešia tai, ką atliepia jos širdis. Daugiau apie parodą.
Auseklis Baušķenieks. Autoportretas už stiklo. 1986. Kartonas, aliejus. LNMM kolekcija
Paroda „Epochos vizionierius. Auseklis Baušķenieks“ skirta menininko kūrybai, kurioje jis daugiausia dėmesio skiria žmogaus, visuomenės, mokslo ir technikos problemoms. Parodą sudaro keturios viena į kitą suaugančios sekcijos – žmogus kaip individas, žmogus ir šeima, žmogus ir visuomenė, mokslas ir ateitis. Parodą papildo trys Baušķeniekso sukurti kinetiniai objektai, apibūdinantys aistringą autoriaus domėjimąsi radiju. Daugiau apie parodą.
Paroda „Purvītis“ 2022 05 28–2022 10 09
Vizualinis Purvyčio parodos tapatumas. 2022 m.
Paroda „PURVĪTIS“ skirta žymaus latvių dailininko Vilhelmo Purvyčio 150 m. jubiliejui. Nacionalinės tapybos pradininkas ir ambicingiausias modernizuotojas Vilhelmas Purvytis (Vilhelms Purvītis, 1872–1945) yra pripažintas viena svarbiausių Latvijos XX a. pirmosios pusės vizualiojo meno asmenybių. Amžių sandūroje meistriški sniego ir ankstyvo šiaurinio pavasario tapytojo darbai stebėti Sankt Peterburge, Paryžiuje, Miunchene, Berlyne, Vienoje ir kituose Europos meno centruose. Žymiausias Pabaltijo moderniosios dailės atstovas taip pat įsitraukė į šiuolaikiškas peizažo žanro permainas ir sulaukė sėkmės užsienyje, pelnė autoritetą Rygos meno gyvenime ir nekintamai aukštą statusą Latvijos meno pasaulyje. Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojami XX a. 60–90 metų fotografijų serija ir atskiri fotografijos darbai iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus (LNMM). Kolekciją sukūrė Gunārs Binde, Māra Brašmane, Uldis Briedis, Zenta Dzividzinska, Andrejs Grants, Gunārs Janaitis, Gvido Kajons, Valts Kleins, Sarmīte Kviesīte, Aivars Liepins, Inta Ruka ir Egons Spuris. Daugiau apie parodą.
Paroda „Neįmanomas grupinis portretas. Vadovo pasirinkimas“ dailės muziejuje „Rygos birža“. 2022 m.
„Neįmanomas grupinis portretas“ – tai pasakojimas apie kolekcijos vertybes ir asmeninį kuratoriaus požiūrį. Parodos pagrindas – dailės muziejaus „Rygos birža“ vadovės Daigos Upenieces darbas prie knygos „Vadovo pasirinkimas“, kurią pakvietė parašyti Londono leidykla „Scala Arts & Heritage Publishers“. Meno kūrinių tyrimo medžiagą knygoje ketinama pateikti taip, kad būtų išsaugota individuali nuomonė, emocijos ir jausmai, lemiantys konkrečią atranką. Vykstant knygos leidybai, parodoje eksponuojama 30 kolekcijos vienetų, kurie sudaro iš pažiūros neįmanomą visumą, kurią vienija „Vadovo pasirinkimo“ vizija. Daugiau apie parodą.
Paroda „Vêtements modeliai. Mados archetipai“ buvo sukurta bendradarbiaujant su Europos ir Viduržemio jūros regiono civilizacijų muziejumi (Le Mucem) Marselyje (Prancūzija). 2020 metais ji buvo itin sėkmingai pristatyta Marselyje, o dabar Latvijos visuomenei pristatoma atnaujinta versija.
Kodėl marškinėliai be rankovių šnekamojoje kalboje vadinami „maike“, o mėlyni prancūzų darbininkų kombinezonai tapo mados industrijos pagrindu ir įkvėpimu? Kaip espadrilės, susijusios su konkrečia geografine vietove, paplito visame pasaulyje ir yra beveik kiekvienoje drabužių spintoje? O kokiais būdais treninginės kelnės iš sporto salės pateko į miesto kultūros centrą, taip pat įkvėpė aukštosios mados korifėjų Yves’ą Saint-Laurent’ą (1936–2008)?
Paroda, kurioje mada matoma kaip socialinės antropologijos reiškinys, leidžia atsekti drabužių kelionę per šimtmečius ir mados tendencijas. Nekeičiant savo originalaus dizaino, apatinis trikotažas, drobiniai batai, espadrilės, darbininkų sijonas, sportinis ir škotiškas kostiumai įrodo tvarumą, peržiūrint iš naujo jų koncepciją. Drabužiai, kurie iš pradžių buvo sukurti tam tikroms darbo funkcijoms atlikti, bėgant metams, išsaugant medžiagas ir technologijas, tapo archetipu – modeliu ir pagrindu tolimesnėms interpretacijoms. Iš naujo pristatyti ir išbandyti šie kostiumai atspindi socialinę istoriją, kuri kartais įgaudavo ir politinių įvykių, ir socialinių judėjimų pasisavinto simbolio statusą. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Taikomojo meno ir dizaino muziejų:
Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejus
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Paroda „Ludolfas Libertas – art deco teatro karalius“ 2022 03 01–2022 12 30
Ludolfas Libertas (1895–1959) buvo vienas ryškiausių XX amžiaus 2–4 dešimtmečių teatro menininkų. Jo sukurti spektakliai išsiskiria išraiškinga fantazija, ryškiomis spalvomis ir formų turtingumu.
Libertas pasižymėjo ypatingu gebėjimu suvokti publikos troškimus, mokėjo scenoje užburti magišką pasaulį, stebinantį ir jaudinantį tiek kritikus, tiek žiūrovus. Pakėlus uždangą, Liberto scenografijos dažnai buvo sutinkamos ovacijomis, net šiandien žiūrint į šių spektaklių scenografijos eskizus ir nuotraukas toks jaudulys suprantamas. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejų:
Meno centras „Zuzeum“
Lāčplēša iela 101, Rīga
Baltijos šalių šiuolaikinio meno paroda „Išaugom? Užaugom?“ 2022 06 04–2022 11 20
Amanda Ziemele. Monotipija iš serijos „Žirgas“. 2019 m. Aliejus ant popieriaus. VV fondo kolekcija. Fot. Ansis Starks
Baltijos šalių šiuolaikinio meno paroda „Išaugom? Užaugom?“ Rygos meno centre „Zuzeum“ pristato itin ryškią Baltijos šalių šiuolaikinio meno kolekciją, kurioje akcentuojami socialiniai privataus kolekcionavimo aspektai. Tai projektas, kuriuo siekiama suvienyti Estijos, Latvijos ir Lietuvos meno kolekcininkus ir palengvinti viešą bei tarptautinę prieigą prie privačiose kolekcijose esančio meno ir besikuriančios meno infrastruktūros Baltijos šalyse. Daugiau apie parodą.
Mūsų siena yra linija, kuri patyrė spaudimą. Didelė kalėjimo zona čia pat, anapus upės, žudikas kvėpuoja už tvoros. Naftos srautas, spaudimas ir propaganda. Ašarų, pykčio ir neapykantos srautas. Šį spekuliacinį kraštovaizdį tyliai saugo medžių ir krūmų grupės, susietos su kalba (M. Kurševa, 2022 m. rugpjūtis).
Maija Kurševa (g. 1981 m., Lielplatone) Latvijos dailės akademijos Vizualiosios komunikacijos programoje įgijo bakalauro (2006 m.) ir magistro (2008 m.) laipsnius. Kurševa dirba su instaliacija, judančiu vaizdu, grafika ir piešiniais. 2017 m. Kurševa įkūrė pelno nesiekiančią galeriją „Low“, ėjo galerijos programų direktoriaus pareigas (2017–2019 m.). Ji taip pat yra festivalio „Riga Zine Festival“ (2016, 2018) įkūrėja ir kuratorė, taip pat menininkų kolektyvo „Popper Publishing“ įkūrėja ir projektų vadovė (2012–2018). Daugiau apie parodą.
Meno ir mokslo festivalio RIXC paroda „Suskaldytos realybės“ 2022 08 26–2022 10 16
„Suskaldytos realybės“ – tai šių metų meno ir mokslo festivalis RIXC ir paroda, skirta suvaidinti mūsų šiuometinę būklę, paveiktą karo, pandemijos, žiniasklaidos, sociumo ir kitų „susiskaldymų“. Parodoje eksponuojami tarptautinių menininkų kūriniai, kurie tyrinėja transformacinį meno ir išplėstinės tikrovės potencialą ir savo „realizmo“ poziciją grindžia „gamtos kultūrų“ perspektyvoje – Guattari ekosofijos, Latouro „žemiško sambūvio“ ir Haraway „meno gyventi pažeistoje planetoje“. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti šiuolaikinio meno centrą „Kim?“:
Rygos Art Nouveau stiliaus muziejus
Alberta iela 12, Rīga
Paroda „Neužmirštuolės“ 2022 05 25–2022 09 25
Šviesiomis ir saulėtomis vasaros dienomis Art Nouveau stiliaus muziejus ragina atkreipti Jūsų dėmesį į mėlynas neužmirštuoles. Parodoje eksponuojami įvairūs taikomosios dailės objektai, interjero dekoracijos, indai, knygos, atvirukai ir siuvinėjimai iš vienuolikos Latvijos muziejų ir kelių privačių kolekcijų. Mažos, bet įvairioje tautosakoje minimos neužmirštuolės simbolizuoja tikėjimą ir atmintį. Jos nuo viduramžių glaudžiai siejamos su Europos kultūra ir nepraranda savo aktualumo šiais laikais.
Seniausi eksponuojami objektai – XVIII amžiaus antrosios pusės popuri vazos, kuriose neužmirštuolės sudaro puošnias kompozicijas. Kita vertus, art nouveau laikotarpiu šios gėlės susilaukė ypatingo populiarumo kaip romantiškos meilės simboliai – jos puošia ir atvirukus, ir kišenines poezijos knygas, ar priklijuojamos prie laiškų. Jos taip pat randamos ant porceliano, stiklo ir siuvinėjimo dirbinių. Neužmirštuolės taip pat buvo plačiai naudojamos kaip dekoratyviniai elementai XX amžiaus antroje pusėje. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Rygos Art Nouveau stiliaus muziejų:
Meno centras „Digital Art House“
Skolas iela 2, Rīga
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
„Išsvajotoji Japonija“
Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
„Digital Art House“ atidaroma personalinė Izraelio menininkės Polinos Pobereshsky paroda.
„Mano stilių galima pavadinti simbolika, bet šis žodis man atrodo apgailėtinas. Savo darbus vadinu istorijomis be žodžių. Man patinka, kad kiekvienas žiūrovas juos „skaito“ skirtingai, savaip. Kiekvienas mato savo istoriją. Tai yra gerai.“
„Svajonių knyga“ – tai istorijos, kuriose realybė persipina su fantazijomis, o veikėjai gyvena skirtingais laikais ir tuo pačiu toje pačioje erdvėje, tai yra taip, kaip įmanoma tik sapne.
„Nuo Monet iki Kandinskio“
Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra begalė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Mėgstate staigmenas? Ateikite į „Digital Art House“ savaitės parodą. Kiekvieną savaitę parodome parodą, kurios tvarkaraštyje nėra. Tai bus tiesiog maloni staigmena.
Galite paskambinti į „Digital Art House“ ar parašyti žinutę į pokalbio meniu – ir sužinosite, kuri savaitės paroda šiandien! Savaitės paroda atnaujinama kas septynias dienas! Daugiau apie parodą.
SHVEMBLDR paroda „Trumpalaikė begalybė“
Generatyvaus meno paroda – unikali kūrybiškumo ir šiuolaikinių technologijų simbiozė. Menininkas sugalvoja algoritmą, kuris sukuria be galo daug unikalių vaizdų su atsitiktinių parametrų rinkiniu, bet tuo pačiu turinčių vieną koncepciją. Rezultatas gali būti statinis, judantis, 3D ar net virtualus, tačiau svarbiausia, kad kiekvienas vaizdas būtų unikalus ir neturintis analogų. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno centrą „Digital Art House“:
Šioje apžvalgoje pateikiame 2022 metų rugsėjo mėnesio Rygos meno muziejų ir parodų sąrašą, o visus su šiomis parodomis susijusius straipsnius bei naujausius mėnesinius muziejų ir parodų sarąšus rasite čia.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
