Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2024 m. 16 vasario d. 10:30
Ar žinote, kiek fotografų yra pelnę Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją?

R. Požerskis. Iš Serijos „Atlaidai”. Kražiai. 1977. LATGA

Nacionalinė kultūros ir meno premija – labai aukštas įvertinimas kultūros ir meno atstovams, teikiama už reikšmingiausius Lietuvos ir pasaulio lietuvių kūrėjų per pastaruosius 7 metus sukurtus kultūros ir meno kūrinius, ilgametį kūrybinį indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną. Per 33 įvykusias nacionalinės premijos teikimų ceremonijas 12 fotomenininkų buvo skirti šie prestižiniai apdovanojimai. Kviečiame susipažinti su fotografais, pelniusiais nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2022 m. lapkričio 29 d. portale vilniausgalerija.lt. Papildyta 2024 vasario 16 d.

Pirmasis fotografas, apdovanotas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija – Romualdas Požerskis. 1990 m. fotografui buvo skirta nacionalinė premija už ciklą „Atlaidai“. Sovietmečiu dauguma šio ciklo fotografijų nebuvo eksponuojama dėl religinės nuotraukų tematikos. Atlaidus R. Požerskis fotografavo daugiau nei dvidešimt metų (1974-2001 m.),  keliaudamas po Žemaitijos ir Dzūkijos kraštus. Fotomenininko nuotraukose jautriai įamžintos religinės apeigos, kuriose juntamas ir sakralumas, ir žemiškumas,  žmonių veiduose atsispindinčios emocijos, nekasdieniška išvaizda.

A. Aleksandravičius. Rašytojas Ričardas Gavelis. 1997. LATGA

R. Požerskio mokytojas Aleksandras Macijauskas yra antrasis fotografas, kuriam įteikta nacionalinė premija už fotografijų seriją „Lietuvos kaimo turgūs“. Žymiausios A. Macijausko fotografijų serijos vaizduoja kaimo turgaviečių scenas, kuriose vyrauja žmonių ir gyvulių figūros, veterinarinių klinikų kasdienybės vaizdai. Fotografas itin dažnai naudoja plačiakampį objektyvą, kuris deformuoja vaizdą ir provokuoja psichologinį, socialinį ir ontologinį jo suvokimą.

A. Macijauskas. Iš ciklo „Lietuvos kaimo turguose”, 1973. LATGA

1998 m. Algimantui Kunčiui  nacionalinė kultūros ir meno premija buvo įteikta už peizažinių fotografijų ciklą „Tolių vaizdai“. Šis ciklas išsiskiria tuo, kad fotografas nuo žmonių, papročių ir aplinkos vaizdavimo pereina prie pačios gamtos tarsi pabrėždamas, kokia gili atmintis ir istorija slypi Lietuvos kraštovaizdyje. Fotomenininkas Algimantas Kunčius daugiau nei šešis dešimtmečius dokumentuoja Vilniaus miesto gyvenimą, apmąstydamas jo  kasdienybę ir kaitą.

A. Kunčius. Iš ciklo „Tolių vaizdai”. Bagdononys, Trakų r. 1989. LATGA

A. Sutkus. Vaikai su bala. LATGA

Nacionalinė kultūros ir meno premija 2003 m. įteikta Antanui Sutkui. Pats fotomenininkas sako: „Nacionalinė premija – tai jau rezultatas, o ne priežastis. Nė vienas jaunas, pradedantis kurti, netaiko tiesiai į Nacionalinę premiją. Varomoji jėga – negalėjimas nekurti. Jau vėliau, kai esi pastatytas į eilę premijai gauti, jautiesi lyg varžybose. Be abejo, materialinė premijos išraiška padeda ne vienam menininkui surikiuoti skolas ir kurį laiką kurti.“ A. Sutkaus fotografijoms būdingas raiškos individualumas, savitas stilius, rūsti būties dramaturgija, psichologizmas. Premija įteikta  už fotografijų seriją „Kasdienybės archyvai 1959-1993“.

2004 m. Nacionalinė premija  įteikta Stanislovui Žvirgždui už  lietuviškų peizažų tikrumą ir meno įtaigumą, tradicijos brandumą ir atnaujinimą bei autorines knygas. Stanislovas Žvirgždas – fotomenininkas, kritikas, fotografijos istorijos tyrinėtojas. Peizažas – svarbiausia autoriaus kūrybos sritis. S. Žvirgždas jau daugiau nei 4 dešimtmečius fiksuoja Lietuvos gamtos vaizdus ir Vilniaus panoramas, kurios fotografo nuotraukose idealizuojamos, tačiau nėra banalios. S. Žvirgždo fotografijose gausu nekasdienių motyvų. Autorius parašė daugiau kaip 350 straipsnių fotografijos istorijos ir teorijos tema.

Vytautui Balčyčiui nacionalinė kultūros ir meno premija 2006 m. įteikta už konceptualius fotografijos ciklus „Peizažai“, „Vilniaus vaizdai“ ir „Lietuvos miesteliai“. Talentingas ir savito stiliaus fotografas įamžino miestelių panoramas, kurios tapo ne tik meninės vertės fotografijomis, bet dokumentinėmis, istoriškai-etnografiniais atvaizdais.

S. Žvirgždas. Vakaras. 1989. LATGA

R. Rakauskas. Iš serijos „Žydėjimas”. LATGA

Fotomenininko Romualdo Rakausko monografija „Romualdas Rakauskas. Fotografijos“ 2009 m. Nacionaline premija įvertinta už  fotografijos meno poetinį įtaigumą. Fotografijų albumas puikiai atspindi kūrybos pasiekimus, taip pat perteikia paties fotomenininko asmeninį portretą. Romualdo Rakausko gyvenimo moto „Gyvendamas, žmogau, bandyk sukurti ką nors gražaus!“ persmelkia monografijos puslapius, o menininko indėlis į Lietuvos fotografijos istoriją nenuginčijamai įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija bei kitais svarbiais apdovanojimais.

2011 m. fotomenininkui Algimantui Aleksandravičiui nacionalinė premija atiteko už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą bei LDK paveldo poetiškus atspindžius. Autorius Lietuvos fotografijos pasaulyje išsiskiria savo kuriamais žymių ir paprastų žmonių portretais, kurių detalėse atsispindi portretuojamojo pomėgiai, profesija, charakteris ar kitos savybės. 2021 m. Vilniuje buvo eksponuojama A. Aleksandravičiaus paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“.  Tai ryškiausių nepriklausomos Lietuvos šviesuolių – nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų – portretų ekspozicija.

Algirdui Šeškui nacionalinė premija 2014 m. skirta už originalią šiuolaikinės fotografijos socialumo ir estetikos jungtį. Algirdas Šeškus laikomas lietuvių fotografijos avangardo pradininku bei svarbiausiu  atstovu. Šeškaus nuotraukos tuometinės fotografijos kontekste visuomet būdavo išskirtinės, drąsios, kartais ir nesuprastos. Menininkui svarbu ne tai, kas fotografuojama, o pats „fotografavimo faktas“. A. Šeškaus darbuose atsiskleidžia kritiškas žvilgsnis į tradicinę fotografiją.

A. Šeškus. Meilės lyrika. 1982. LATGA

Už fotografijos ištakų sudabartinimą fotomenininkas Gintautas Trimakas  nacionaline premija apdovanotas 2017 m. 9-tame dešimtmetyje sukurti G. Trimako darbai skatina permąstyti įsitvirtinusią fotografijos sampratą, teigiančią, kad nuotrauka – laike išsaugotas tikrovės pėdsakas. Menininko kūrybai būdinga situacijų aranžuotė, dėmesys žmogaus sukurtiems daiktams, vaizdų seka, įvairios fotografijos technikos. Fotografijas G. Trimakas dažnai eksponuoja viešose erdvėse, pasitelkia instaliacijas. Fotomenininkas teigia, kad šis apdovanojimas yra svarbus, tačiau pripažįsta, kad yra daug šio apdovanojimo vertų kolegų.

Fotomenininkas Remigijus Treigys nacionalinę premiją pelnė 2020 m. už laiko ženklų poetiką fotografijoje. Šio menininko vardas jau tris metus skambėjo tarp premijos nominantų. Fotomenininkas sako, kad jam fotografija nėra gražus vaizdelis, tai ir iš vaikystės atsineštų prisiminimų, kitų patyrimų rezultatas, vidinė esmė – išgrynintas vaizdas. G. Treigio kūryboje aptinkami nuovargio, tylos, dulkių ir prieblandos motyvai. Visus Treigio kūrinius galima apibūdinti kaip nespalvotą tapybą fotografijoje.

G. Trimakas. Svetur (Radijas) (1987, iš ciklo „Plokštumos”) LATGA

R. Treigys. Daiktai 216 (Sofa). 1994. LATGA

2023 m. fotomenininkė Violeta Bubelytė pelnė nacionalinę kultūros ir meno premiją už drąsą ir autoironiją fotografiniuose monospektakliuose. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad V. Bubelytės fotografijoms būdinga asketizmas, atsiribojimas nuo socialinio  konteksto, neutralus fonas, kūną gaubianti ir tirpdanti šviesa. Pasitelkusi savo kūną ieško lakoniškų formos išraiškų – nutolstančių nuo konkretaus objekto ir artėjančių prie abstrakcijos. Žvelgdama į kūną kaip raiškos priemonę, menininkė daugiau kaip 40 metų kuria autoaktus, tarsi savitą vaizdinį dienoraštį, fiksuojantį jos pačios gyvenimo prasmės apmąstymus ir savęs pažinimo etapus.

Violeta Bubelytė. Nude 52, 1992 (LATGA)

Nacionalinės premijos skiriamos nuo 1989 m., per tą laiką apdovanoti daugiau kaip 200 asmenų. Kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius 7 metus, taip pat kūrinius, sukurtus per ilgesnį nei pastarieji 7 metai laiko tarpą. Kasmet premijas konkurso būdu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės trejiems metams patvirtinta 11 narių komisija. Premijų laureatai skelbiami iki einamų metų gruodžio 15 d., o diplomai ir ženklai įteikiami kitų metų Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (vasario 16 d.) proga. Nacionalinės premijos vertė – 800 bazinės socialinės išmokos dydžių (2023 m. – 44 000 eurų).

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos komisiją, atsižvelgdamas į Lietuvos kultūros ir meno tarybos balsavimą, skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Naujus komisijos narius tarybai rekomenduoja Lietuvos kultūros ir meno sąjungų ir asociacijų vadovai. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos 2023-2025 m. komisijos nariai yra: aktorė Nėlė Klimienė (komisijos pirmininkė), kompozitorė Lina Lapelytė, kino režisierius Arūnas Jonas Matelis, menotyrininkė, fotografijos ekspertė Agnė Narušytė, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, literatūrologė Brigita Speičytė, muzikologė Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, rašytojas Rimvydas Stankevičius, menotyrininkas, šokio ekspertas Helmutas Šabasevičius, istorikas Aurimas Švedas.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!