Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2022 m. 16 gruodžio d. 14:52
Grafinė novelė „Sibiro haiku“ pasiekė Japonijos skaitytojus
novelė sibiro haiku

Knygos pristatymas Tojohašio Mačinakos bibliotekoje. Pranešimo spaudai nuotr.

Gruodžio 10–14 d. Japonijoje pristatytas rašytojos Jurgos Vilės ir dailininkės Linos Itagaki grafinės novelės „Sibiro haiku“ japoniškasis leidimas. Knygą išvertė Aja Kimura (Aya Kimura), 2022 m. išleido leidykla „Kadensha“, knygos vertimą ir leidybą parėmė Lietuvos kultūros institutas.

Knygos pristatymuose Tokijuje, Hillside terrace Annex A galerijoje festivalio „Laikas Lietuvai. Septyni spalvoti žvilgsniai“ programoje, Tojohašio miesto (Aiči prefektūra) Mačinakos bibliotekoje ir Hiracukos miesto (Kanagavos prefektūra) Cučisavos vidurinėje mokykloje dalyvavo dailininkė Lina Itagaki ir vertėja Aja Kimura. Renginiai sulaukė didelio susidomėjimo ir pritraukė apie tris šimtus klausytojų, įskaitant tiesioginės transliacijos internetu iš Mačinakos bibliotekos žiūrovus.

„Žmonės čia, Lietuvoje, o ir užsienyje, vis klausinėdavo: O kodėl haiku? Iš kur ta Japonijos linija knygoje apie lietuvių tremtį Sibire? Viena iš pagrindinių knygos veikėjų teta Petronelė įsimylėjusi Japoniją ir svajoja ten kada nors nukeliauti. Bet kartu su kitais ne savo noru važiuoja į Sibirą. O ten sutinka japonų karo belaisvius. Ir nors susikalbėti negali, užsimezga ryšys. Šiuos skirtingų tautybių žmones suartina ne tik panašus skaudus likimas ir namų ilgesys, bet labiausiai – menas ir kūryba. Lietuviai tremtiniai mokosi kurti haiku eilėraščius, lanksto origami gerves ir verčia jas gandrais, įkuria chorą „Obuoliai“, klausosi, kaip japonai už aukštos tvoros groja būgnais. Taiko būgnai jiems skamba kaip taikos būgnai. Ir taip, jie visi groja ir dainuoja už Taiką. Mūsų knyga neša taikos, laisvės, bendrystės, žmogiškumo puoselėjimo bet kokiomis sąlygomis žinutę. Begaliniai džiugu, kad šiandien ja galime pasidalinti su japonų skaitytojais“, – pasakoja rašytoja Jurga Vilė.

„Šios knygos dėka lietuviai sužinojo apie japonus Sibire, o japonai – apie lietuvius Sibire. Nors ir per skaudžią istoriją knyga padeda suartinti dvi tokias tolimas mūsų tautas. Svarbu žinoti istoriją ir jos nepamiršti, kad nebekartotume praeities klaidų“, – pažymi Lina Itagaki.

Pristatymai ir kūrybinės dirbtuvės vyko japonų kalba – knygos dailininkė Lina Itagaki yra studijavusi ir gyvenusi Japonijoje. Jos kalbos įgūdžiai leido užmegzti tiesioginį ryšį su renginių dalyviais nuo mokyklinio amžiaus vaikų iki ir vyresniojo amžiaus skaitytojų, kurie pateikdavo daug klausimų Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos, santykių su kaimyninėmis valstybėmis, knygos kūrimo ir kitomis temomis.

Vizito metu Lina Itagaki susitiko su Hiracukos miesto meru Kacuhiru Očiai (Katsuhiro Ochiai) ir Tojohašio miesto meru Jošitaka Asajumi (Yoshitaka Asai), lankėsi Kareivių, kalinių Sibire ir pokario repatriantų memorialiniame muziejuje, bendravo su žurnalistais.

2018 metais Lietuvoje geriausia knyga vaikams išrinkta „Sibiro haiku“  išversta į 13 užsienio kalbų.

Pristatymus organizavo Lietuvos ambasada Japonijoje bendradarbiaujant su vertėja Aja Kimura, Hiracukos ir Tojohašio miestų savivaldybėmis, finansavo Lietuvos kultūros institutas ir Užsienio reikalų ministerija.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!