Berlynas | Pixabay.com nuotr.
Berlynas – viena dažniausiai lankomų Europos sostinių, viliojanti urbanistine architektūra, meno galerijomis, renginių gausa ir triukšmingu naktiniu gyvenimu. Šįkart rekomenduojame objektus, kurie įspūdį paliks meno ir kultūros mylėtojams.
Tragiška Berlyno istorija – plataus masto bombardavimas karo metu, miesto padalinimas lėmė, kad didelė dalis čia stovėjusių architektūrinių objektų buvo visiškai sugriauti. Vis dėlto miesto kultūrinė panorama – itin plati. Berlyne galima rasti XVII a. rūmus, apsilankyti klasikinės muzikos koncertuose, dalyvauti viename svarbiausių kino festivalių pasaulyje, tyrinėti drąsų ir atvirą XXI a. meną.
Sofijos Šarlotės vasaros rezidencija – Šarlotenburgo rūmai
Įspūdingi barokinės architektūros rūmai XVII a. buvo statyti Prūsijos karalienei konsortei Sofijai Šarlotei ir turėjo tapti jos vasaros rezidencija. Karalienė buvo meno mylėtoja, patyrusi muzikantė, puikiai grojusi klavesinu, gebėjusi atlikti sudėtingas itališkų operų partijas. Ji taip pat buvo puiki matematiko ir filosofo Gotfrydo Leibnico draugė. Sofija Šarlotė pasaulį paliko labai jauna – vos 36-erių. Tuomet milžiniškas kompleksas jos garbei įgavo Šarlotenburgo rūmų pavadinimą.
Ilgainiui rūmai tapo vėlesnės Hohencolernų kartos buveine, pastarieji rūmus perstatė pagal savo laikmečio skonį, juos praplėtė. Šiandien Šarlotenburgo rūmai žavi nuostabiai ištapytais ir dekoruotais kambariais bei menėmis, puošybos elementais, porceliano kolekcija, mauzoliejumi bei erdviu sodu.
Nors Šarlotenburgo rūmai įsikūrę kiek toliau nuo miesto centro, objektą nesunkiai galima pasiekti viešuoju transportu – metro bei autobusais.
Šarlotenburgo rūmai | Pixabay.com nuotr.
„Fotografiska“ – nei muziejus, nei galerija
„Fotografiska“ – nei tradicinis fotografijos muziejus, nei galerija. Kultūrinės erdvės tikslas – skatinti kūrybiškumą bei norą meno apsuptyje maloniai praleisti laisvalaikį. 2010 m. buvo įkurtas pirmasis „Fotografiska“ muziejus Stokholme, o dabar „Fotografiska“ jungia dar 5 muziejus skirtinguose pasaulio miestuose – Niujorke, Taline, Šanchajuje, Majamyje ir Berlyne.
Vokietijos sostinėje muziejus įsikūrė 2023 m. Koncentruojantis į šiuolaikinį meną, dėmesys skiriamas šiandien aktualioms temoms, ekologiniams, politiniams ir socialiniams diskursams. Ekspozicijoje pristatomos tiek kylančių talentų, tiek garsių menininkų fotografijos.
„Fotografiska“ muziejus įsikūręs 5 aukštų istoriniame pastate. Pastatytas 1908 m., objektas veikė kaip parduotuvė, elektros prietaisų salonas, vėliau – nacių kalėjimas, ir menininkų kolektyvo namai. Šiandien muziejus, be parodų salių, taip pat talpina daugybę erdvių, skirtų dirbtuvėms, koncertams, įvairiems renginiams, todėl prieš vykstant verta sužinoti konkrečios dienos programą.
„Fotografiska“ daug dėmesio skirtia gastronomijai, todėl čia taip pat galima rasti restoraną ir kepyklėlę, o terasoje ant stogo įsikūręs iki vėlumos veikiantis baras, iš kurio atsiveria miesto panorama.
Tai – viena iš svarbiausių šiuolaikinės fotografijos erdvių Berlyne.
„Fotografiska“
„Fotografiska“
Muziejų kompleksas Šprė upės saloje
Muziejų sala – muziejinis kompleksas, įsikūręs Šprė upės saloje. Muziejai šioje vietoje pradėti statyti XIX a. viduryje, tačiau stipriai nukentėjo II-ojo Pasaulinio karo metu. 1999 metais kompleksas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Šiandien penkiuose muziejuose (Altes Museum, Neues Museum, Alte Nationalgalerie, Bode Museum, Pergamon Museum) galima rasti eksponatų nuo Senovės Egipto, Graikijos ir Romos iki Viduramžių, Renesanso bei XIX a. meno. Muziejų saloje saugomos ir garsios istorinės vertybės, tokios kaip Babilono Ištaro vartai ar Egipto karalienės Nefertitės biustas. Šiandien tai vienas didžiausių ir svarbiausių muziejų kompleksų pasaulyje.
Muziejų sala | pixabay.com nuotr.
Berlyno filharmonijos orkestro namai
Berlyno filharmonija atidaryta 1963 m. grojant Betoveno 9-ąjai simfonijai. Muzikos mylėtojus ir profesionalus erdvė buria jau daugiau nei 60 metų. Po Berlyno sienos griūties tapusi naujo miesto centro dalimi, šiandien dėl neįprastos architektūrinės formos ir geltonos spalvos, filharmonija jau laikoma vienu svarbiausių miesto orientyrų. Berlyno filharmonijoje įsikūręs ir prestižinis Berlyno filharmonijos orkestras.
Berlyno filharmonijos pastatą sudaro Didžioji salė (2440 vietos) ir Kamerinės muzikos salė (1180 vietos). Čia galima išgirsti tiek patį Berlyno filharmonijos orkestrą, tiek pasaulinio garso solistus, dirigentus ir kamerinius ansamblius. Kiekvienais metais filharmonijoje surengiama apie 300 koncertų, įskaitant ir įvairius muzikos festivalių renginius bei edukacines programas.
Berlyno filharmonija | Pixabay.com nuotr.
Art Nouveau komplekso kiemeliai
Hackesche Höfe – art nouveau stiliumi 1906 m. suprojektuotas kiemų kompleksas, esantis Berlyno centre. Jį sudaro aštuoni tarpusavyje sujungti kiemai, kuriuose šiandien įsikūrusios parduotuvės, restoranai, kavinės, mados salonai ir kultūros erdvės. Šis kompleksas buvo sumanytas aiškiai atskiriant gyvenamąsias, amatininkų, prekybos ir kultūros erdves. Autentiška architektūra karo metu išliko beveik nepažeista.
Į pirmąjį, spalvotų glazūruotų plytų fasadu išsiskiriantį kiemą galima patekti per arkos formos įėjimą (Rosenthaler Straße 40). Čia įsikūręs garsusis „Chameleon“ teatras, kuriame apsilankyti rekomenduojama visiems, norintiems išvysti žymius Vokietijos ir pasaulio šiuolaikinio cirko pasirodymus.
Hackesche Höfe kompleksas | Pixabay.com nuotr.
Berlyno fotografijos muziejus – H. Newtono fotografijų gerbėjams
Nuo pat atidarymo 2004 metais, Fotografijos muziejus tapo svarbia erdve fotografijos gerbėjams iš viso pasaulio. Skaičiuojama, kad per pastaruosius kelerius metus, čia vykusias parodas aplankė daugiau nei milijonas žmonių.
Berlyno fotografijos muziejuje įsikūrusi fotografo Helmuto Newtono galerija ir viena geriausių Berlyno fotografijos parodų salių.
H. Newtonas – žymys Vokietijos fotografas. Laužydamas nusistovėjusias normas menininkas savo ikoniškuose kadruose įamžino tokias kino ir mados pasaulio legendas kaip Catherine Deneuve, Grace Jones, Charlotte Rampling, Isabella Rossellini ir kt., ilgai dirbo su garsiausiais mados žurnalais „Vogue“ ir „Harper’s Bazaar“. Dviejuose Helmutui Newtonui skirtuose pastato aukštuose veikia nuolatinė ekspozicija, reguliariai rengiamos su Helmuto Newtono palikimu, jo žmonos fotografės Alice Springs, kitų menininkų parodos. Čia taip pat pristatomas žymaus menininko sukauptas fondas, kuriame – asmeniniai daiktai, fotoaparatai, didžiulė aktų ir pasaulio įžymybių nuotraukų kolekcija.
Tuo tarpu Kaisersaal salė skirta nuolat besikeičiančioms Kunstbibliothek kolekcijos parodoms, tyrinėjančioms fotografijos ir kitų medijų, sąsajas bei istoriją.
Berlyno fotografijos muziejus | A. Savin, Wikipedia nuotr.
Reichstago istorija didžiajame pastato kupole
Reichstagas – Vokietijos parlamento žemųjų rūmų – Bundestago – pastatas Berlyne. 1933 m., praėjus lygiai keturioms savaitėms po to, kai Adolfas Hitleris tapo Vokietijos kancleriu, Reichstago pastatas buvo padegtas, o didžioji pastato dalis visiškai sunaikinta. Dar kartą pastatas degė ir Berlyno šturmo metu, po to ilgą laiką stovėjo nenaudojamas. Tik po Vokietijos suvienijimo 1990 m. buvo priimtas sprendimas jį atkurti ir vėl naudoti kaip parlamento būstinę. 1999 m. rekonstrukcija buvo sėkmingai užbaigta pagal britų architekto Normano Fosterio projektą, kurio pagrindiniu akcentu tapo įspūdingas stiklinis kupolas – modernaus atsinaujinimo ir pažangos simbolis. Šios futuristinės konstrukcijos centre yra vadinamasis „šviesos skulptorius“ – sistema, kuri dienos metu sugeria saulės spindulius ir, naudodama judančius veidrodžius, nukreipia juos į pastato vidų.
Šiandien Reichstage galima apsilankyti, o pakilus į kupolą, išgirsti Vokietijos parlamento bei paties miesto storiją. Pasiėmus nemokamas ausines, išgirsite ir įrašą, pasakojantį apie panoramoje atsiveriančius pastatus. Norint patekti į Reichstagą, būtina užsiregistruoti – tai patogiai galima padaryti internetu.
Reichstagas | Pixabay.com nuotr.
Reichstagas | Pixabay.com nuotr.
