Vasilijus Kandinskis, „Mėlynasis raitelis“
„Mėlynasis raitelis“ (vok. „Der Blaue Reiter“) – Vokietijoje veikusi menininkų ekspresionistų grupė. Miunchene 1911 m. grupę įkūrė rusų dailininkas V. Kandinskis ir vokiečių tapytojas F. Marcas. Ši menininkų grupė buvo pavadinta V. Kandinskio paveikslo „Mėlynasis raitelis“ vardu ir atspindėjo abiejų menininkų estetinius polinkius – mėlyna spalva, arkliai ir raiteliai. Grupės narius siejo ne tik bendras stilius, bet ir pažiūros – tvirtas ir nepalenkiamas tikėjimas nevaržoma, kūrybinga menininko laisve reikšti asmeninę viziją bet kokia jam priimtina forma.
August Macke, „Turkiška kavinė
„Mėlynojo raitelio“ branduolį sudarė V. Kandinskis, F. Marcas ir A. Macke, taip pat prie menininkų prisijungė ir tuo metu Miunchene gyvenę, dirbę ir parodose dalyvavę dailininkai iš Vokietijos, Rusijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Austrijos: L. Feiningeris, A. Javlenskis, R. Delaunay, P. Klee, A. Kubinas. Grupės nariai buvo plačių pažiūrų laisvamaniai, todėl į savo ratą mielai priėmė dailininkes moteris: G. Münter, M. Franck-Marc, J. Epštein, N. Gončiarovą, M. Veriovkiną. Beje, rusų kilmės tapytoja Mariana Veriovkina dailininkės kelią pradėjo Lietuvoje, Vyžuonėlių dvare prie Utenos. XIX a. pabaigoje ji gyveno Vilniuje, o vasaras praleisdavo Vyžuonėlių dvare, kuriame pradėjo tapyti. 1896 m. ji išvyko mokytis dailės į Miuncheną ir jame pasiliko gyventi. M. Veriovkinos paveikslai pasižymi ryškiomis spalvomis, neramia, dramatiška, mistiška nuotaika.
„Mėlynasis raitelis“ 1911 ir 1912 m. surengė dvi parodas, apkeliavusias daugelį Vokietijos ir užsienio miestų: Miuncheną, Berlyną, Bremeną, Frankfurtą, Hageną ir išleido grupės almanachą „Mėlynojo raitelio“ vardu (1912). Menininkų grupė veikė iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios (1914) ir savo trumpą, bet ryškų gyvavimą baigė liūdnai. Per karą žuvo A. Macke (1914) ir F. Marcas (1916), kovoję Vokietijos pusėje, ir V. Burliukas (1917), kovojęs rusų pusėje, V. Kandinskis, A. Javlenskis ir M. Veriovkina buvo priversti persikelti į Šveicariją, o G. Münter, M. Marc nustojo tapyti.
Franz Mark, „Mėlynas žirgas“
Nors menininkų grupė gyvavo vos trejus metus, tačiau įnešė reikšmingą indėlį į dailės raidą. „Mėlynojo raitelio“ kūryba įtakos turėjo dadaizmui, siurrealizmui, abstrakčiajam ekspresionizmui. Dailininkų tapybos ir grafikos darbuose ryškus jausmingumas, abstrakčios formos, simboliškumas, misticizmas, ekspresyvios spalvos (V. Kandinskis „Mėlynasis raitelis“ (1903), „Kompozicija VI“ (1913), F. Marco „Mėlynas arklys I“ (1911), „Lapės“ (1913), M. Veriovkina „Autoportretas I” (1910), P. Klee „Rožių sodas“ (1920).
Daugiau apie „Mėlynąjį raitelį“ pasakoja „Taschen“ leidyklos knyga „The Blaue Reiter“. Įsigyti leidinį galima čia.
„Basic Art“ serija buvo sukurta 1985 m. ir tapo perkamiausia kada nors išleista meno knygų kolekcija. Kiekvienoje „Taschen“ leidyklos „Basic Art“ serijos knygoje pateikiama išsami chronologinė menininko gyvenimo ir kūrybos santrauka, apimanti menininko kultūrinę ir istorinę svarbą, glausta biografija ir apytiksliai 100 iliustracijų su paaiškinimais.
