Sandra Carrillo | Asmeninio archyvo nuotr.

Pradėti savarankišką gyvenimą svetimoje šalyje, pratintis prie kitos kultūros, mokytis naują kalbą ir dalintis savo kūryba – tiek ir dar daugiau patirčių sukaupė prieš dešimtmetį iš Ispanijos čia atvykusi atlikėja SANDRA CARRILLO.

Juokaudama, kad dainuoti pradėjo vos gimusi, pašnekovė prisimena – ateitį sieti su muzika paskatino ekonomikos studijos: „Supratau, kad tai ne mano dalykas, reikia kažką keisti. Mažame Barselonos bare pradėjau rengti koncertus. Pajaučiau, kad labiau noriu muzikuoti nei eiti į universitetą.“

Sandra neslepia, kad sprendimai vienas po kito ją atvedė į Lietuvą, kur jau dešimt metų kuria muziką, šeimą ir kviečia lietuvius pažinti ispanų ir lotynų ritmus.

Savarankiško gyvenimo pradžia

S. Carrillo sako, kad anksčiau Lietuvą žinojo tik iš „Eurovizijos“ dainų konkurso ir pažinties su lietuviu. Ji net išmoko kelias lietuviškas frazes dar prieš nuspręsdama čia atvykti. Svarstydama, ką norėtų toliau veikti, Sandra užpildė savanorystės anketą, ši jai suteikė kelialapį į Klaipėdą: „Buvo klausimas – lankyti ekonomikos universitetą ar koncertuoti? Nusprendžiau keliauti. Taip atvykau į Lietuvą.“

Paklausta, kodėl pasirinko keliauti kaip savanorė, ji tvirtina, kad toks būdas jai pasirodė geriausias pažinti kitą kultūrą. „Man tai buvo labai įdomu. Ir gana lengva – reikėjo tik užpildyti atrankos anketą, kad gaučiau pasiūlymą. Nebuvau viena, programoje susipažinau su kitais savanoriais. Gyvenimas buvo iš dalies suplanuotas.

Tačiau tai vis tiek buvo svarbus sprendimas, nes iki tol gyvenau su tėvais. Ispanijoje įprasta vėlai išeiti iš tėvų namų. Atvykusi į Klaipėdą pirmą kartą pradėjau gyventi viena. Tai buvo didelė patirtis“, – apie savarankiško gyvenimo pradžią pasakoja Sandra.

Sandra Carrillo | Asmeninio archyvo nuotr.

Sandra Carrillo | Asmeninio archyvo nuotr.

Kalba, skirtumai ir lėtesnis gyvenimas

Prisimindama pirmuosius metus Klaipėdoje pašnekovė sako, kad tai buvo didžiulė mokykla: „Klaipėda man davė daug dalykų. Susipažinau su nauja kultūra, patobulinau anglų kalbos žinias ir pramokau lietuviškai. Buvo įdomu ir savanoriauti, ir tiesiog gyventi. Suprasti, kad kiti žmonės galvoja skirtingai, ir tai yra gražu.

Taip pat reikėjo išmokti turėti daugiau kantrybės. Atėjau iš didelio miesto, kur mūsų gyvenimo tempas visada buvo greitas. Susipažinę su nauju žmogumi kitą dieną jau esame draugai. Lietuvoje supratau, kad susidraugauti su kitais čia užtrunka ilgiau. Reikėjo įprasti ir lėčiau dirbti. Visi galvoja, kad Barselonoje mes esame mañana, daug atidėliojame, bet tai netiesa. Dirbame labai greitai. Savanoriaudama pamačiau, kad žmonės čia vaikšto, dirba savo ritmu, neskuba. Mane tai truputį erzino, bet po kurio laiko ir pati tapau ramesnė. Net šnekėdama lietuviškai turiu lėčiau galvoti.“

Keista ispanė

Sandra sako, kad per dešimtmetį Lietuvoje daug kas pasikeitė. „Pirmi metai buvo tarsi pro rožinius akinius – viskas nuostabu, nes nauja aplinka. Buvo dalykų, kurie nepatiko, bet tuo metu susikoncentruoji į gerus. Po metų pavargsti ir pastebi, kad nėra taip gražu, kaip buvo tik atvykus. Tada pradedi matyti bendrą vaizdą, jį priimti ir nesijaudinti.

Dabar nuvykus į Ispaniją ir susitikus su šeima būna keista, nes nebesu tokia ispanė, kokia buvau. Mano širdyje nėra vien Ispanija, kita dalis – Lietuvos. Dabar esu keista ispanė su trupučiu lietuviško skonio“, – juokiasi pašnekovė.

Sandra Carrillo | Simono Lukoševičiaus nuotr.

Pasilikti dėl muzikos

Aštuonis mėnesius Klaipėdoje savanoriavusi S. Carrillo prisipažįsta, kad likti Lietuvoje ją paskatino vis naujos galimybės muzikuoti ir nauja pažintis. „Nusprendžiau dar pagyventi Lietuvoje, nes atsirado galimybė daugiau ir rimčiau kurti muziką. Visada svajojau apie sceną, todėl prisijungiau prie grupės, pradėjome groti. Turėjau labai gerą laiką.

Panašiu metu Klaipėdos bibliotekoje susipažinau ir su savo vyru. Paskui jis dėl darbo persikėlė į Vilnių. Atėjo laikas, kai ir man Klaipėda tapo per maža. Norėjau turėti daugiau galimybių, daugiau darbo. Nusprendžiau persikraustyti. Vilniuje greitai radau muzikantų ir pradėjau koncertuoti. Dabar matau, kad miestas labai keičiasi, atsiranda daugiau užsieniečių. Vilnius ir Klaipėda labai skirtingi“, – atkreipia dėmesį atlikėja.

„Gimiau ir pradėjau dainuoti“

Prakalbus apie muziką S. Carrillo juokiasi: „Manau, kad gimiau ir pradėjau dainuoti. Negaliu prisiminti konkretaus momento, nes dainuoju visą gyvenimą. Namuose klausydavau daug įvairios muzikos. Bandydavau imituoti tai, ką girdžiu. Dainavau tiek daug, kad ir šeima, ir kaimynai prašydavo sustoti. Kartą bedainuodama išgirdau skambutį į duris. Kai jas atidariau, ten stovėjo policija. Svajodavau, kad vieną dieną aš tikrai dainuosiu ir žmonės ateis manęs klausytis.“

Šiai dainininkei muzika – tarsi kvėpavimas. Ji niekada nuo jos nepavargsta ir stengiasi nuolat tobulėti. „Būdama maža neturėjau galimybės eiti į muzikos mokyklą. Tik kai ėmiau koncertuoti, pradėjau eiti pas vokalo mokytoją. Man labai rūpi mano balsas. Balso stygas reikia treniruoti, lavinti savo instrumentą. Visada yra ko naujo išmokti“, – tikina S. Carrillo.

Atlikėjos repertuare dažniausiai skamba ispanų muzika ir lotynų ritmai, su kuriais susipažino dar Barselonoje bendraudama su draugais iš Pietų Amerikos. Tokią muziką Sandra atlieka su grupe „Los Secretos de Pablo“. Tačiau, kaip pati sako, kūryboje nevengia eksperimentuoti, išbando kitus žanrus, o dainos skamba ne tik ispaniškai, bet ir angliškai ar net lietuviškai.

Sandra Carrillo | Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Dainose užrašytas gyvenimas

Paklausta, iš kur semiasi įkvėpimo, atlikėja atvirauja – inspiracijos gali ateiti iš bet kur: „Kartais nutinka juokingos situacijos. Sykį repeticijoje su kolega Pauliumi Volkovu kažko jo paklausiau, o jis man šiek tiek juokaudamas atsakė: „Ne.“ Ir tada pasakiau jam: „Nesakyk „ne“.“ Man tai labai gražiai suskambėjo, ir atėjo naujos dainos vizija. Įkvėpti gali daug kas – aplinka, vietos, patirtys, klausoma muzika, sutikti žmonės.

Dainos kūrimas man yra didelė mokykla. Tačiau tam, kad daina gerai suskambėtų, pirmiausia reikia nepamiršti gyventi. Nėra dėl ko rašyti, jei nevyksta gyvenimas. Reikia gyventi, kaupti skirtingas patirtis. Manau, svarbu ne tik kalbėti apie save, bet ir klausyti kitų žmonių, kaip jie jaučiasi. Tada labai įdomu rašyti.“

Laumė

Šiuo metu Sandra kuria debiutinį albumą pavadinimu „Laumė“. Pasak jos, šis žodis reiškia daug daugiau, nei iš pradžių gali pasirodyti: „Kai galvoju apie laumes, įsivaizduoju jaunos moters, moteriškumo, jausmingumo įvaizdžius. Man įdomu kalbėti apie moteris, rūpi, ką jos galvoja. Mano mintyse laumė yra jauna moteris, gyvenanti atskirai, gamtoje. Ji atrodo kaip moteris, bet nėra žmogus. Toks jausmas ir mane lydėjo pirmaisiais metais Lietuvoje. Buvau jauna, reikėjo susipažinti su nauja kultūra, jaučiausi truputį atsiskyrusi, nepritapusi.

Kai pirmą kartą išgirdau apie laumes, mane tai iš karto sudomino. Šiaurės Ispanijoje, baskų regione, turime panašų dalyką – Lamias. Abu žodžiai skamba labai panašiai. Taigi, atradau tokį tiltą tarp Lietuvos ir Ispanijos. Žinoma, reikia skirti daug laiko kultūros pažinimui, kad galėtum tą tiltą atrasti. Albume bandau suderinti ir lietuvių, ir ispanų, lotynų kultūras. Man atrodo, šis sąskambis atsirado natūraliai.“

Sandra Carrillo

Sandra Carrillo

Kanklės ir sutartinės

Atlikėja prasitaria, kad albumo pavadinimas lietuvių kalba atrakino gilesnį lietuviškos tradicijos pažinimą: „Domėjausi lietuvių folkloru, susipažinau su tradicine muzika, sutartinėmis. Porą kartų ir pati turėjau galimybę prisijungti prie moterų rato, kur dainavome sutartines. Man labai patiko, jaučiau santykį su kitomis moterimis. Įdomu, kaip skamba ši polifonija. Iš dalies nuo čia ir atsispyriau kurdama albumo viziją.“

Sandra sako, kad albume bus galima išgirsti ir kanklėms aranžuotą kūrinį.

Nors dainininkei svarbu pažinti tradiciją, visgi tam tikri folkloro elementai įsipins į bendrą skirtingų kultūrų paveikslą: „Kai rašau žodžius, bandau įdėti ir natūralių elementų, rašau apie gamtą. Tačiau daug folkloro nenaudoju. Norisi ieškoti – jeigu egzistuoja laumė, kaip ji atrodo šiandien? Kaip atrodo laumė miesto aplinkoje?“

Projektą iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.