Karinių oro pajėgų vadas plk. Antanas Matutis | Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Pirmojoje Lietuvos Respublikoje sukurta ir išplėtota, raudonuoju laikotarpiu išardyta ir 1992-aisiais atkurta Lietuvos aviacija šiandien vis dar tęsia šimtametes tradicijas, vykdo kilnias misijas šalyje ir saugo visos Europos oro erdvę.

Paskutinėje istorijų ciklo dalyje Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (LK KOP) vadas plk. ANTANAS MATUTIS pasakoja apie šiuolaikinės aviacijos kelią nuo Lietuvos kariuomenės atkūrimo iki misijų vykdymo NATO gretose.

Atsikūrimas

Pasak plk. A. Matučio, Lietuvos kariuomenės, o kartu ir Karinių oro pajėgų, atkūrimas 1992 m. vyko palaipsniui: „Buvo priimtas sprendimas nepasilikti jokios sovietinės įrangos, kad nebūtų jokio preteksto rusams sugrįžti. KOP pradžia – oro erdvės stebėjimas. Pirmieji mūsų karininkai, naudodami civilinius skrydžių vadovų radarus, kartu sėdėdami vienoje salėje, pradėjo budėjimus pamainos sudėtyse.

1992-aisiais ne iš karto įsigijome technikos. Reikėjo suformuoti biudžetą, paskirstyti pinigus, paskui atėjo eilė pirkimo procesams – viskas užtruko ilgiau. 1992-ieji žymi aviacijos bazės dieną. Tai statusas, kad atkuriamos KOP. Pradėjome vykdyti užduotis, prasidėjo objektų perėmimas. Nebuvo taip, kad iš karto viską užkūrėme. Palaipsniui buvo perimami objektai, pradedama jų apsauga, remontas. Tik tada atsirado įranga, imti mokyti žmonės. Taip iš lėto augome ir stiprėjome.“

Tarpukario dvasia

KOP vadas neslepia apmaudo dėl raudonojo Lietuvos laikotarpio, sunaikinusio gyvąją atmintį. Pasak jo, būtent todėl šiandien svarbiausia įamžinti tai, kas buvo. „Geriausias ir ryškiausias matomumas šiandien – Vyčio kryžius. Tas pats ženklas buvo naudojamas tarpukariu ir iki šiol yra atpažįstamas Europoje“, – teigia jis.

Tarp kitų atminimo ženklų plk. A. Matutis mini ir vardų įamžinimą aviaciniuose angaruose, pagerbiant generolą Antaną Gustaitį ir konstruktorių Jurgį Dobkevičių. Vardų įamžinimas, anot jo, suteikia prasmės – taip lakūnai semiasi stiprybės iš tarpukario dvasios.

Aviatorių rengimas

Paklaustas, kaip šiandien tampama lakūnais, plk. A. Matutis neabejoja, kad pati efektyviausia sistema, ruošianti orlaivių pilotus, yra Karo akademija: „Kariūnai studijuoja Karo akademijoje. Yra jungtinė programa su Gustaičio aviacijos institutu. Baigusiesiems studijas suteikiamas leitenanto laipsnis, ir jie papuola pas mus. Tolesnis rengimas priklauso nuo platformos, kuria remdamiesi lakūnai skraidys. Pagal platformos pobūdį jie siunčiami į užsienį į teorinius mokymus. Praktinis rengimas dažniausiai vykdomas pas mus.“

Prakalbus apie praktiką ir didžiausias rizikas ore, KOP vadas patikina: „Nors aviacija yra rizikingas užsiėmimas, jis stipriai reguliuojamas įvairiais įstatymais, tvarka ir taisyklėmis, todėl, kalbant apie techninę pusę, iššūkiai mažėja. Didžiausias pavojus yra žmogiškasis faktorius, kurio tikriausiai niekada nenuspėsi ir nesuvaldysi. Gali būti padaroma žmogiška klaida. Tačiau paprastai aviacinis įvykis ar nelaimė atsitinka tada, kai daug įvykių susideda į vieną grandinę. Atsitikus mažam įvykiui, tikėtina, pavojus nekils.“

Karo aviacijos bazė Šiauliuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Karo aviacijos bazė Šiauliuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Karo aviacijos bazė Šiauliuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Užduotys

Plk. A. Matutis teigia, kad svarbiausia KOP užduotis yra kontroliuoti, stebėti ir ginti Lietuvos oro erdvę visomis turimomis priemonėmis. „Šį tikslą sudaro ir daugiau užduočių: transportavimo oru pajėgumas, priimančios šalies parama, pagalba valstybės institucijoms. Oro erdvės stebėjimas susideda iš kelių radiolokacijų pozicijų – sudarome bendrą paveikslą, pasidaliname juo su mūsų kariuomenės padaliniais, valstybės institucijomis, su kuriomis keičiamės informacija, sąjungininkais.

Oro gynyba yra daugiau nei apsauga – tai, kas daroma taikos metu. Oro gynybos sistema yra gana sudėtingas modelis. Esame akys ir ausys – reikia matyti, kas vyksta, atpažinti, kas pažeidžia mūsų oro erdvę ar įskrenda į ją, pašalinti arba nutupdyti erdvę pažeidusius objektus ten, kur mums reikia. Pagrindas yra radiolokacija. Specialūs NATO orlaiviai skraido oro erdvėje ir dalinasi paveikslu kartu su mumis. Paskui, jei iškyla neutralizavimo klausimas, tam būna skirta antžeminės oro gynybos sistema. Naikintuvas yra ne tik puolamasis ginklas, bet ir oro gynybos sudedamoji dalis, galinti vykdyti gynybines misijas prieš oro grėsmes.

Oro policijos misija yra taikos palaikymo užduotis. Jei skrendantis objektas nėra davęs skrydžio plano, nebūna įjungtas jo atsakiklis, jei jis nekalba su skrydžių vadovais, tokie objektai kelia grėsmę ir civilinei aviacijai. Tai gali vykti ir tarptautinėje oro erdvėje, pavyzdžiui, virš Baltijos jūros. Tokiais atvejais naudojami oro policijos misijos orlaiviai – jie pakyla, atpažįsta objektus, palydi juos, duoda signalus, žyminčius buvimo vietą. Taikos metu tokios užduotys būna pagrindinės“, – apie esmines KOP ir oro policijos užduotis pasakoja vadas.

Lietuvos kariuomenės KOP vykdo ir daugiau funkcijų: „Labiausiai matoma ir žinoma – paieška ir gelbėjimas. Taip pat atsitikus didesnei nelaimei remiame kaimynines šalis. Skrendame padėti, jei gesinami gaisrai. Prisidedame prie žmonių gyvybių gelbėjimo donorystės srityje. Didžiuojuosi, kad šiandien ši misija yra labiau išplėsta.“

NATO

Plk. A. Matutis teigia, kad didžiausią simbolinę reikšmę Karinėms oro pajėgoms atnešė 2004 m. kovo 29-ąją įvykęs Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvų tūpimas Šiauliuose: „Dar keletas dienų iki tol buvo dvejonių, ar naikintuvai nusileis čia, ar ne. Namų darbų turėjome labai daug, nes tai susiję su infrastruktūra, pasirengimu priimti naikintuvus, paslaugų teikimu ir orlaivių valdymu. Šios valdymo struktūros kūrimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei tapome NATO nariais.“

Žvelgdamas retrospektyviai KOP vadas mano, kad dalyvavimas NATO veikloje lietuviams yra didžiulis stimulas pasitempti ir perimti NATO standartus bei procedūras. „Mūsų veikla yra glaudžiai susijusi su NATO. Nemaža dalis KOP net ir taikos metu yra NATO pajėgumų sudėtyje ir kasdienėje veikloje, ypač jei tai susiję su oro erdvės stebėjimu ir apsauga.

Kasdien dirbame lygiai tą patį darbą, kurį daro „natiečiai“, ir vadovaujamės lygiai tomis pačiomis taisyklėmis. Kol nebuvome NATO nariai, neturėjome priėjimo prie vakarietiškos technikos. Šis kelias mums atvėrė daug galimybių, jeigu palygintume situaciją 1992-ųjų sausį su tuo, ką turime dabar: pasikeitė tiek karių parengimo, tiek technikos lygis, infrastruktūra, tiek tai, kokią paramą galime suteikti sąjungininkams. Tai didelis žingsnis į priekį. Tikrai nestovime vietoje.

Yra keletas būdų, kaip save parodyti, pavyzdžiui, pajėgumų kiekiu – mažai šaliai tai nėra lengva. Kitas būdas – profesionalumas ir bendra veikla bei parama, suteikiama sąjungininkams. Tikrai esame vertinami už lankstumą, greitį, paslaugų kokybę“, – dėl Lietuvos vaidmens tarptautinėje arenoje neabejoja plk. A. Matutis.

Karo aviacijos bazė Šiauliuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Karo aviacijos bazė Šiauliuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Karo aviacijos bazė Šiauliuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Už pagalbą rengiant pasakojimą dėkojame Lietuvos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.