Žiežmarių sinagoga | Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Nuo XIX a. Žiežmariuose suklestėjo žydų bendruomenės gyvenimas – pradėjo kurtis prekybos ir amatų centras, kino teatrų, restoranų verslai. Gausios Žiežmarių žydų bendruomenės gyvenimą vis dar liudija išlikę žydų paveldo objektai. Vienas svarbiausių – sinagoga.

Medinių sinagogų fenomenas labiausiai paplitęs Lietuvoje, Rytų Europoje, todėl ir šiandien didžiausia jų koncentracija – mūsų kraštuose. Žiežmarių sinagoga – bene didžiausia medinė sinagoga Lietuvoje ir visoje Europoje.

Skirtingais istorijos laikotarpiais sinagogos paskirtis kito. Iš pradžių tai buvo maldos, bendruomenės namai, mokykla. Nacių okupacijos laikotarpiu čia buvo įkurtas getas – tarnavo kaip priverstinė žydų koncentracijos vieta. Sovietmečiu sinagogos pastatas buvo paverstas sandėliu. Kurį laiką sinagoga stovėjo apleista ir išgrobstyta, langai ir durys buvo užkalti. Šiandien ji veikia kaip kultūrinės paskirties objektas – čia vyksta koncertai, parodos, edukacijos.

Žiežmarių kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė DOMANTĖ ŠIMKŪNIENĖ sako, kad kai kurie balkiai maldos namuose mena jau daugiau nei šimtmetį: „Šioje vietoje sinagoga stovi nuo XIX a. antrosios pusės. Po 1918 m. kilusio gaisro žydų bendruomenė ją atstatė per porą metų. Nuo to laiko sinagoga taip ir stovi.“

Santūri puošyba ir medienos kvapas

Sinagoga tarsi įsprausta tarp įvairios paskirties miestelio pastatų – kino teatro, gyvenamųjų ir nakvynės namų, kitų pramoginių objektų. Toks pastatymas nėra neįprastas. Pagal tuo metu galiojusius draudimus ir statybas reglamentuojančius įstatymus žydų maldos namai negalėjo būti panašūs į krikščionių šventoves ir vyrauti aplinkoje. Žiežmarių žydams buvo leista statyti sinagogą toliau nuo bažnyčios.

Sinagogoje dirbanti D. Šimkūnienė atkreipia dėmesį, kad puošybos, dekoro atvejis Žiežmariuose – santūrus: „Čia viskas labai subtilu, ramu. Sinagoga kukliai dekoruota, sudėti tik svarbiausi akcentai. Aran kodešo siena subtiliai pažymėta dviem palmetėmis. Trijų svarbiausių sienų viršuje – aplink einantys apvadai su gėlių ornamentais. Įvairiuose šaltiniuose rašoma, kad sinagogoje susipina romantika ir klasicizmas: augaliniai motyvai, apvadai bei subtilios linijos.“

Pasak D. Šimkūnienės, unikali ir geriausiai išlikusi sinagogos dalis – koridorius, iš pagrindinės salės vedantis į kitus du kambarius. „Čia išliko senos sienos ir medinės sijos. Būtent toje vietoje labiausiai juntamas istorinis paveldas. Vos įėjus visada pasitinka medienos kvapas. Kad ir kiek vėdintum, čia visada užuodi medį“, – šypsosi ji.

Mįslės ir įdomybės

D. Šimkūnienė sako, kad Žiežmarių sinagogoje ne tik gausu išlikusių autentiškų detalių – čia yra ir keletas mįslių. Pirmoji – langų skaičius.

„Sakoma, kad sinagogose turi būti dvylika langų. Čia jų yra aštuoniolika. Tikimės dar surasti atsakymą, kodėl, bet kol kas jo neturime. Manome, kad tokį pasirinkimą galėjo lemti sinagogos dydis. Ji gana didelė, todėl ir šviesos šaltinių reikia daugiau. Taisyklei nenusižengta, bet langų – daugiau nei įprasta“, – juokiasi žiežmarietė.

Kitą mįslę sinagogos lankytojai gali pamatyti įstiklintą grindyse: „Vieni sako, kad ten yra išlikęs senasis grindinys, kiti – kad likusio kamino dalis. Senosiose nuotraukose matyti, kad sinagoga turėjo du kaminus, vadinasi, turėjo būti ir dvi krosnys. Galima manyti, kad tai vienos jų likučiai.“

Sienoje likę pieštuku užrašyti įrašai liudija sinagogoje buvusius geto laikus. Pasak D. Šimkūnienės, į savo pačių maldos namus suvaryti žydai lenkų kalba paliko tokią žinutę: „Lietuviai, būkit ramūs, po karo jūsų laukia tas pats.“

Žiežmarių žydai prie sinagogos | G. Naudžiūno kolekcija, Žiežmarių sinagoga. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Žiežmarių sinagoga | Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Vasarinė ir žieminė sinagogos

D. Šimkūnienė pamini svarbiausius pagrindinėje, vyrams skirtoje, salėje išlikusius arba atkurtus objektus: „Tik įėjus dėmesį patraukia keturios viduryje stovinčios kolonos. Dvi iš jų – originalios, tik įvilktos į kitą rūbą, o likusios – atstatytos pagal senąsias nuotraukas. Kolonos ir kitoks grindų išdėstymas pačiame centre simbolizuoja buvusią bimos vietą. Anksčiau čia stovėjo pakyla, prie kurios rabinas skaitydavo Torą. Ją atsinešdavo iš Aron kodešo spintos – tai švenčiausia sinagogos vieta. Manoma, kad suolai stovėjo iš šonų atsukti į Rytus.“

Moterys sinagogose meldžiasi antrame aukšte – moterų galerijose, į kurias patenkama pro atskirą įėjimą. Žiežmariuose moterų galerija skiriasi nuo esančių kitur: „Kitose sinagogose yra moterų balkonai, ten jos gerai girdi ir mato. Čia moterų galerija gana atskirta – ji pastatyta taip, kad maži langeliai būtų ganėtinai aukštai.“

Pasak D. Šimkūnienės, Žiežmarių sinagoga unikali dar vienu aspektu – čia vienoje vietoje įrengtos ir vasarinė, ir žieminė sinagogos.

„Šaltuoju metų laiku didžiosios salės durys buvo užveriamos – viskas persikeldavo į kitą pastato pusę, kuri buvo šildoma. Rabino kambaryje vykdavo pamokos vaikams, o kitas kambarys atliko žieminės sinagogos paskirtį. Lietuvoje dažniausiai žieminės ir vasarinės sinagogos buvo statomos atskirai, o čia – viskas po vienu stogu“, – pasakoja D. Šimkūnienė.

Projektą iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.