Lietuviškų filmų plakatai

Lietuviškas kinas šiandien vertinamas visame pasaulyje – laimi prestižinius apdovanojimus, filmai keliauja po tarptautinius festivalius, juos mėgsta šalies ir užsienio kino žiūrovai. Lietuvos kūrėjai žavi savo kūrybiniu mąstymu, aktoryste, filmuose paliečiamomis svarbiomis temomis. Vilniaus galerija kviečia prisiminti žymiausius ir puikiai įvertintus XXI a. pirmos pusės lietuviškus filmus.

Kristijono Vildžiūno „Nuomos sutartis“ (2002 m.)

Kristijono Vildžiūno „Nuomos sutartis“ – vienas pirmųjų vaidybinių filmų apie moters gyvenimą – sudėtingus pasirinkimus, darbą, meilę, santykius. Bandydama atsistoti ant kojų, keturiasdešimtmetė moteris išsinuomoja butą, kurį stebi priešais gyvenantis jaunuolis. O santykiai su draugais ir artimaisiais šiame naujame gyvenimo etape – painūs ir dramatiški. Rudenėjantis Vilnius, nostalgija dvelkiantys kadrai ir įtaigi Larisos Kalpokaitės vaidyba filmą paverčia aktualiu bei įdomiu ir šiandienos žmogui.

Arūno Matelio „Prieš parskrendant į Žemę“ (2005 m.)

Režisieriaus Arūno Matelio filmas „Prieš parskrendant į Žemę“ – vienas svarbiausių dokumentinių filmų, didžiulio rezonanso sulaukęs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Juosta buvo apdovanota JAV režisierių gildijos apdovanojimu, pelnė svarbius įvertinimus dokumentinio kino festivaliuose Amsterdame ir Leipcige.

Filmas pasakoja apie leukemija sergančių vaikų kasdienybę, itin jautriai ir empatiškai praplečia žiūrovo suvokimą ir mąstymą. Filme vaikai žaidžia, valgo pietus, bendrauja, o režisierius juos kalbina apie jų gyvenimiškas patirtis – draugystę, vaistus, nuotaikas.

„Būdamas šioje sunkiai sergančių vaikų ligoninėje galėjau stebėti reiškinį, kuris mane inspiravo šiam filmui. Pamačiau, kad vaikai ir jų tėvai, nepaisant egzistuojančio nerimo ir skausmo, dažnai atrodo laimingesni už tuos, kurie yra už ligoninės sienų. Kodėl? Kaip tai gali būti?“ – viename interviu yra sakęs filmo autorius A. Matelis.

Algimanto Puipos „Nuodėmės užkalbėjimas“ (2007 m.)

A. Puipa – vienas žymiausių Lietuvos kino režisierių, vertinamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Neretai pagal literatūrą kuriančio režisieriaus filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“ – ne išimtis. Tai – Jurgos Ivanauskaitės romanų motyvais sukurta juosta, kurios centre – uždraustos meilės romanas tarp kunigo ir savęs ieškančios moters. Filme pagrindinius vaidmenis kuria aktoriai Rasa Samuolytė, Nelė Savičenko, Kostas Smoriginas, Aleksas Kazanavičius, Regimantas Sabulis. Anuomet itin daug dėmesio susilaukusi juosta iki pat šių dienų tituluojama kaip vienas žiūrimiausių visų laikų lietuviškų filmų.

Giedrės Žickytės „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011 m.)

Režisierės Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ žvilgsnį nukreipia į netolimą istoriją – devintojo dešimtmečio vidurį, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų. Tai – laikotarpis, kai drąsa ir humoras tapo netikėčiausiu politinės energijos varikliu. Naudodama išskirtinius archyvus ir liudininkų pasakojimus, režisierė atkuria grupės „Antis“ fenomeną – žaismingą, provokuojantį pokštą, kuris netikėtai virto masiniu kultūriniu judėjimu. Filme panaudotoje archyvinėje medžiagoje vaizduojami ne tik grupei „Antis“ svarbūs įvykiai, bet ir tuometinės politinės Lietuvos aktualijos.

Audriaus Juzėno „Ekskursantė“ (2013 m.)

„Ekskursantė“ – tikrais faktais paremtas režisieriaus Audriaus Juzėno filmas, kartu – pirmasis lietuvių meninis filmas apie sovietų Lietuvoje vykdytus trėmimus. Filme pasakojama apie vienuolikmetės mergaitės Marijos, pasprukusios iš tremtinius į Sibirą gabenančio ešelono, kelionę atgal į Lietuvą. Kai kurie ją sutikę žmonės išties pagalbos ranką, kiti nusisuks ar bandys pakenkti, tačiau 6000 kilometrų kelionė tęsis. Tai – jautri juosta apie meilę tėvynei, viltį ir žmogaus lemtį.