Kultūros naktis 2022. „Auksiniam miške” bendra paroda su Augustu Lopu. Asm. archyvo nuotrauka
„Menininko anketa“ – išskirtinė „Vilniaus galerijos“ portalo rubrika. Jos pašnekovai turi galimybę iš daugiau nei dvidešimties paruoštų klausimų išsirinkti juos labiausiai dominančius. Šįkart į klausimus atsako dailininkė Laura Žaliauskaitė.
Kaip apibūdintumėte savo kūrybą? Kas paskatina jus kurti? Kas ir kodėl tampa jūsų kūrybos objektu, tema, motyvais?
„Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkas tai žino,“ – ši frazė daugeliui girdėta. Ji teigia, kad kūrybinis potencialas būdingas kiekvienam žmogui, tačiau tik menininkai sąmoningai jį priima, puoselėja ir realizuoja savo veikloje. Kyla klausimas – kur yra riba tarp profesionalaus meno ir kasdieninės kūrybos?
Laura Žaliauskaitė „Šokis dviese”. Iš ciklo „Diskoteka Auksiniam miške” 60×50 2023 m.
Kuriu labai kompleksiškai, nes gyvenu arčiau gamtos, soduose, kur kūryba vyksta nuo-iki: nuo medžių sodinimo iki landšafto dizaino, nuo užklydusių lapių portreto iki vakaro šviesos gaudymo. Vištos, katės, pelės, kopūstai ir kiti gyvūnai bei augalai kuria savas istorijas, o man telieka jas užfiksuoti. Gamta mano kūryboje yra pagrindinė įkvėpėja, todėl tiek tapyba, tiek fotografija neatsiejama nuo jos.
„Cactus” procesas, bendras darbas su Augustu Lopu. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kokie kūrėjai darė arba iki šiol daro jums įtaką? Kurių menininkų darbai, filosofija artimiausia jūsų idėjoms?
Menininkai, kurie mane įkvėpė jaunystėje, labai skiriasi nuo tų, kurie artimi dabar. Anksčiau stipriai traukė maištingas menas. Mane žavėjo siurrealistai: Salvadoras Dali, Rene Magritte’as, šokiravo Šarūnas Sauka, kurio kūryba buvo tiesioginis įkvėpimo šaltinis. Studijuodama madą daug rėmiausi Alexander McQueen kūryba – jo drąsa, teatrališkumas ir tamsi estetika buvo labai artimi.
Šiandien mano žvilgsnis pasikeitęs. Vis labiau atrandu Vincento van Gogho spalvų virpesius, mėgstu geometriją, Op-art’ą. Patinka Yayoi Kusama kūryba, žaviuosi Kazimierio Varnelio darbais. Tačiau artimiausia ir suprantama man – Frida Kahlo. Jos žiaurus likimas, moteriškos dramos, drąsa atvirai kalbėti per kūrybą, ryškios spalvos ir mados pojūtis daro ją ne tik menininke, bet ir stipria asmenybe, su kuria jaučiu vidinį ryšį.
Laura Žaliauskaitė. Iš ciklo „Diskoteka auksiniam miške”
Menininkas – individualistas ar bendruomenės žmogus? Kaip apibūdintumėt Lietuvos menininkų bendruomenę ir ar laikote save jos dalimi?
Esu baigusi taikomuosius menus: studijavau drabužių dizainą, taip pat įgijau fotografo specialybę. Su tapyba susipažinau studijų metu, tačiau ji visada buvo šalia, kaip laisva, intuityvi raiškos forma. Šiuo metu dirbu kostiumų dailininke kine, fotografuoju, o tapyba lieka erdve, kurioje galiu būti visiškai nepriklausoma. Todėl ir kūrybinėse bendruomenėse esu tarp skirtingų laukų – tarp tapytojų kartais nesijaučiu iki galo „sava”, nes čia dar svarbi akademinė mokykla ar diplomas.
Esu intravertė, todėl geriausiai jaučiuosi būdama viena. Gamta man yra komforto zona, vieta, kur galiu būti tikra. Pasilieku sau laisvę kurti taip, kaip jaučiu, kaip galiu ir kaip esu išmokusi.
Laura Žaliauskaitė „Motina žemė”. Procesas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Kaip manote, koks yra didžiausias iššūkis menininkui? Ar jums tenka susidurti su kūrybinėmis krizėmis? Iš kur jos kyla ir kaip pavyksta su jomis susitvarkyti?
Kūrybinės krizės yra neišvengiamos. Didžiausias iššūkis – būti pastebėtam ir įvertintam. Baisiausias dalykas – abejingumas, kai tavęs neklausia, nesidomi tavo kūryba. Prie viso to prisideda savikritika ir perfekcionizmas. Kaip su tuo susitvarkyti, vis dar ieškau atsakymo…
Kokie jūsų mėgstamiausi rašytojai, mylimiausios ar didžiausią įtaką padariusios knygos (nebūtinai grožinės)? Koks jūsų / jūsų kūrybos santykis su literatūra? Galbūt, turite sau įsimintinų literatūrinių ištraukų, citatų, imponuojančių veikėjų? Gal net galėtumėte sugretinti save su vienu iš jų?
Nėra daug knygų, kurios tiesiogiai įkvėptų mano kūrybą, tačiau yra keletas, kurios iš esmės pakeitė mano mąstymą. Yuval Noah Harari „Sapiens. Glausta žmonijos istorija” padėjo geriau suprasti žmonijos elgseną, mitų kūrimą ir jų reikšmę. Marina Abramovič knyga „Eiti kiaurai sienas”– apie moterišką ištvermę, vidinę jėgą ir ribų peržengimą. Jurga Ivanauskaitė „Viršvalandžiai”– apie mirtį, labai giliai ir jautriai.
Laura Žaliauskaitė „Sodo istorijos. Autoportretas”. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Ar galėtumėte išvardinti 3-5 (arba daugiau) labiausiai patikusius filmus? Ar turite mėgstamų kino režisierių? Koks jūsų / jūsų kūrybos santykis su kinu, dramaturgija, video menu? Ar jūsų kūrybai būdingas siužetiškumas?
Labiausiai mėgstu biografinius filmus – jie mane įkvepia. Iš kitų meninių filmų išskirčiau David Lynch „Malholando kelią”, Lars von Trier „Nimfomanę”, Rubin Ostrund „Liūdesio trikampis”, Stanley Kubrick „Švytėjimą”. Kinas man be galo svarbus. Kartais pasvajoju, su kokiu režisieriumi norėčiau dirbti ir kokio stiliaus filmui galėčiau kurti kostiumus. Stanley Kubrick filmuose mane žavi kontrastas tarp žiauraus siužeto ir estetiškai nepriekaištingų vizualizacijų. Pedro Almodovaro filmuose – šviesa ir spalvos, o David Lynch kuriami moterų įvaizdžiai žavi mistika.
Kokie jūsų kūrybiniai ateities planai? Didžiausia siekiamybė?
Artimiausi kūrybiniai planai – sulaukti šilumos ir gėlių žydėjimo, pajusti taip išsiilgtas emocijas ir sukurti kažką gražaus.
Kultūros naktis 2022. „Auksiniam miške” bendra paroda su Augustu Lopu. Asm. archyvo nuotrauka
„Cactus”, bendras darbas su Augustu Lopu. Asmeninio archyvo nuotrauka
