Lina Fisheye. Broken I

„Menininko anketa“ – išskirtinė „Vilniaus galerijos“ portalo rubrika. Jos pašnekovai turi galimybę iš daugiau nei dvidešimties paruoštų klausimų išsirinkti juos labiausiai dominančius. Šįkart į klausimus atsako fotografė Lina Fisheye.

Kaip apibūdintumėte savo kūrybą? Kas paskatina jus kurti? Kas ir kodėl tampa jūsų kūrybos objektu, tema, motyvais?

Savo kūrybą apibūdinčiau kaip laboratoriją, kurioje tyrinėju save, aplinką ir ryšius. Įkvėpimas kyla kaip atsakas į nuojautos prieštarą matymui ir mąstymui, tarsi vidinė sistema užfiksuotų „klaidą“ ir mėgintų ją išversti į vaizdą.

Kokie kūrėjai darė arba iki šiol daro jums įtaką? Kurių menininkų darbai, filosofija artimiausia jūsų idėjoms?

Didžiausią įtaką man daro kinas, literatūra ir psichoanalizės idėjos. Ypač artimi Sarah Polley filmas „Women Talking“, Wim Wenders „Wings of Desire“, Kim Ki-duk ir Werner Herzog kūryba. Taip pat Irvin D. Yalom, Roland Barthes ir Susan Sontag tekstai. Iš vizualiųjų menininkų – Marina Abramović, Fluxus judėjimas, Stasys Eidrigevičius ir Antanas Mončys.

Lina Fisheye. Kėdė

Kur studijavote ir kas buvo/yra jūsų pagrindiniai mokytojai? Koks jūsų santykis su dėstytojais ir kokia jų įtaka kūrybai?

Studijavau Kauno medicinos mokykloje ir ši patirtis stipriai formavo mano santykį su kūryba – ypač jautrumą kūnui, būsenoms ir vidiniams procesams. Vėliau, atsisakiusi medicinos krypties, studijavau fotografijos technologiją VATM (dabar Vilniaus kolegija), o magistro studijas baigiau VDA. Didžiausią įtaką padarė prof. Alvydas Lukys ir prof. dr. Agnė Narušytė. Narušytės šiuolaikinio meno teorijos suteikė meno laukui gylio, o Lukio ironija ir racionalus požiūris – vektorių.

Ką manote apie institucijų poveikį menininkui? Kaip įsivaizduotumėt ateities meno mokyklą (akademiją)?

Institucijos poveikis menininkui pirmiausia pasireiškia kaip struktūra, kurioje formuojasi ne tik įgūdžiai, bet ir mąstymo būdai. Ji suteikia tinklą, discipliną ir bendrystę, leidžia išbandyti save santykyje su kitais, o ne vien tik individualioje erdvėje. Taip pat tai vieta, kur galima susitikti su gilesnėmis, kryptingesnėmis žiniomis ir palaipsniui išsigryninti savo raišką. Ateities meno mokyklą įsivaizduočiau kaip hibridinę ir decentralizuotą struktūrą. Studijos vyktų per tarptautinius tinklus, bendradarbiaujančius universitetus ir nuotolines platformas. Ribos tarp institucijų būtų pralaidesnės, o mobilumas – ne privilegija… Erasmus tipo mainai nebūtų atrankiniai, o prieinami visiems norintiems.

Lina Fisheye. Muhammad (2006 m.)

Lina Fisheye. Muhammad (2006 m.)

Lina Fisheye. Muhammad (2006 m.)

Menininkas – individualistas ar bendruomenės žmogus? Kaip apibūdintumėt Lietuvos menininkų bendruomenę ir ar laikote save jos dalimi?

Manau, kad visi menininkai yra individualistai. Tačiau, kaip ir bet kuris žmogus, menininkas yra ir sociali būtybė, kuriai reikalingi ryšiai ir bendruomenė. Vieni menininkai geriau kuria bendruomeninius ryšius, kiti – silpniau; vieni kuria meną bendruomenėse, kiti pačią bendruomenę naudoja kaip savo kūrybos medžiagą. Lietuvos menininkų laukas yra įvairus. Galima rasti tiek stiprių individualių praktikų, tiek skirtingų bendradarbiavimo formų. Save laikau Lietuvos meno lauko dalimi, bet veikiau jo paribiuose.

Ką jums reiškia šiuolaikinis globalizacijos / skaitmeninių medijų / ekranų „triukšmo“ kontekstas ir intermedialaus meno tendencijos? Kaip visa tai atsiliepia jums ir jūsų kūrybai?

Šiuolaikinis globalizacijos, skaitmeninių medijų ir ekranų „triukšmo“ kontekstas sukuria pertekliaus ir nuolatinio dirgiklio būseną, kuri skatina atsitraukimą. Imu sąmoningai stabdyti ir mažinti informacinį srautą. Kūryboje tai pasireiškia kaip nuolatinis grįžimas prie paprasto principo – jei gali nekurti, nekurk.

Kaip manote, koks yra didžiausias iššūkis menininkui? Ar jums tenka susidurti su kūrybinėmis krizėmis? Iš kur jos kyla ir kaip pavyksta su jomis susitvarkyti?

Manau, kad didžiausias iššūkis menininkui yra sąlygos, kuriose kūryba vyksta – ypač pragyvenimo klausimas. Menininkai dažnai atsiduria nuolatinėje įtampoje tarp autonomijos ir rinkos logikos, tarp vidinio poreikio kurti ir išorinės būtinybės užsidirbti. Kūrybinės krizės dažniausiai kyla ne iš idėjų trūkumo, o iš nuovargio ar vidinio neatitikimo tarp to, ką norisi kurti ir to, kas tuo metu patrauklu meno rinkai. Su tuo tvarkytis padeda grįžimas prie bazinio klausimo – kodėl iš viso kuriama. Kartais tai reiškia ir sąmoningą nekūrimo laikotarpį.

Lina Fisheye. Eros

Koks didžiausią įspūdį jums palikęs (užsienio ir/arba Lietuvos) muziejus ir kuriuos pasaulio muziejus labiausiai norėtumėte aplankyti ateityje? Kokios jūsų lankytos parodos buvo pačios įsimintiniausios?

Didžiausią įspūdį palikusi patirtis – 2014 m. Venecijos meno bienalė, Césaro Manrique muziejai Lanzarotėje, Antoni Gaudí palikimas. Ateityje norėčiau aplankyti paštininko Ferdinando Chevalio Pietryčių Prancūzijoje sukurtą „Le Palais Idéal“.

Kokios muzikos klausote? Kokie atlikėjai, grupės yra jūsų klausomų dainų sąrašuose? Koks jūsų / jūsų kūrybos santykis su muzika? Ar (ir jei taip – ko?) klausote kūrybinio proceso metu? Jei jūsų gyvenimas turėtų garso takelį, kokia daina, muzikos kūrinys tai būtų?

Klausau Nils Frahm, Arnalds Ólafur, Nick Cave, vėlyvosios Marianne Faithfull, Nicolas Jaar, Philip Glass, Laurie Anderson, Arvo Pärt, Claude Debussy, David Bowie, Jay-Jay Johanson, Michael Nyman, Hania Rani, Sigur Rós, Max Richter, Keith Jarrett, Björk, Kipras Mašanauskas. Muzika man padeda įgarsinti jauseną, ilsėtis, užsimiršti, užpildo tuštumą arba, atvirkščiai, išstumia vidinį triukšmą. Dažnai ji tampa ir kūrybos įrankiu: padeda išlaikyti koncentraciją, auginti kūrinį, jį praplečia, papildo ir įkvepia. Jei mano gyvenimas turėtų garso takelį, tai būtų  Nils Frahm „Says“.

Ar dažnai lankotės teatre? Galbūt, turite labiausiai patikusių spektaklių, teatro režisierių? Koks jūsų/jūsų kūrybos santykis su teatru, teatro scenografija?

Per metus pažiūriu apie 5–6 spektaklius. Kadaise didelį įspūdį paliko Jan Fabre spektaklis „Requiem to a Metamorphosis“, Stefan Kaegi „Remote Vilnius“, taip pat šių metų Baltic Dance Festival atidarymo spektaklis Olivier Dubois „TRAGÉDIE“. Patinka OKT / Vilniaus miesto teatro spektakliai, Oskaro Koršunovo kūryba.

Lina Fisheye. Broken II

Ko palinkėtumėt, kokį patarimą duotumėt jaunajam menininkui?

Pacituosiu patarimą iš J.D. Salinger knygos „Aukščiau gegnės, dailidės. Susipažinkite Simoras“:

(…) žinai, ko tavęs klaus po mirties? Bet pirmiausia pasakysiu, ko tavęs neklaus. Neklaus, ar prieš mirtį rašei nuostabų, jaudinantį kūrinį. Neklaus, ar jis buvo ilgas ar trumpas, liūdnas ar linksmas, išspausdintas ar ne. Neklaus, ar rašei kūrybinio pakilimo ar atoslūgio metu. Tavęs netgi neklaus, ar būtent tai būtum rašęs, jeigu būtum žinojęs, kad tavo dienos jau suskaičiuotos – manau, tik vargšas Siorenas K. gaus tokį klausimą. Esu įsitikęs, kad bus paklausta tik dviejų dalykų. Ar buvai įžiebęs savo žvaigždes? Ar rašydamas klausei širdies balso? (…) ramiai atsisėsk ir savęs, kaip skaitytojo, paklausk: kokį kūrinį norėtum skaityti labiau už viską pasaulyje? Kitas žingsnis baisus, bet toks paprastas, kad man net nesitiki. Tiesiog atsisėdi ir, nė kiek nesigėdindamas, parašai tą kūrinį.

www.fisheye.lt

Lina Fisheye. Nuotr. iš asm. archyvo