Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

„Pasakoja gidai“ – Vilniaus galerijos rubrika, kurioje paveikslą apie Vilniaus istoriją, pokyčius ir svarbiausias asmenybes kuria miesto gidai. Į ką atkreipti dėmesį klaidžiojant sostinės gatvėmis, kokie svarbiausi įvykiai pažymėjo tam tikrus istorinius laikotarpius ir kokių įdomybių nepraleisti – trumpame ture, skatinančiame Vilnių pažinti ir pamilti šiek tiek stipriau.

„Turbūt, kaip ir daugelis, nemažai važinėju traukiniais, tad tenka pasivaikščioti stoties rajone. Nori nenori pradedi dairytis, ieškoti kažko įdomesnio. O stotyje akį traukiančių objektų tikrai netrūksta“, – šypsosi laisvalaikiu gidavimu užsiimantis Mantas Jodinskas. Jis kviečia pasivaikščioti po stereotipais apaugusį, tačiau ne visuomet juos atspindintį Stoties rajoną.

„XIX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje nutiesiamas geležinkelio maršrutas tarp Sankt Peterburgo ir Varšuvos, daugėja tarpinių stočių. Viena jų atsiranda ir čia, Vilniuje. Stoties dėka aplinkiniai rajonai pradeda vystytis – keliauja ne tik prekės, bet ir vietos gyventojai bei užsienio svečiai“, – pasakoja Mantas Jodinskas.

Ekskursiją jis kviečia pradėti stoties žiedo centre. Pagrindinis geležinkelio stoties pastatas – simetriškos, klasicistinės kompozicijos, gana puošnus.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Nuo geležinio vilko iki sopranų

„Vienas iš dalykų, kuriuos noriu parodyti savo ekskursijoje, yra tai, kad šis rajonas nuolat kinta. Pavyzdžiui, daugelis prisimins, kad visai neseniai čia stovėjo „Portalas“, o šiandien šis meno objektas jau yra perkeltas į Rotušės aikštę“, – pastebi gidas.

Stotyje akis verta pakelti ir į viršų – perone, ant vieno iš namų stogų, įsikūręs geležinis vilkas. Svečiams ir keliautojams tai priminimas apie vilnietišką tapatybę. Visai šalia bėgių eksponuojamos ir meno parodos. Šįkart – iš Ukrainos karo fronto atkeliavusi Ukrainos menininko Volodymyro Bezrukyj ekspozicija „Barkodas ant laiko durų“.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

„Vaikštant stotyje būtina prisiminti, kad mūsų tautos sąmonėje ši vieta siejasi ne tik su kelionėmis, atostogomis ar kitais maloniais prisiminimais, bet ir yra mūsų skaudžios tremties istorijos dalis. Gan simboliškai čia įkurta lentelė, kuri mena prieš 85-erius metus birželį vykusius trėmimus, draskomas šeimas ir amžiams pasikeitusius žmonių likimus“, – primena Mantas Jodinskas.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Tiesa, stoties veidas paėjus vos kelis metrus tampa daug nuotaikingesnis ir gyvesnis, atspindintis kasdienį gyvenimą.

Šioje vietoje žmonės mokosi šokti lindihopą, geria kavą, vyksta koncertai, o veiksmo centre stovi visiems gerai žinomas veikėjas Tonis Soprano. Tai Donato Jankausko-Duonio skulptūra, sostinę papuošusi 2009 m. Per tą laiką Tonis jau yra pabuvojęs ir Palangoje, ir užsienyje, o šiandien vėl žvelgia į atvykstančius ir išvykstančius iš Vilniaus stoties.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Gidas dėmesį atkreipia ir į kitą įdomų objektą – sienoje įmūrytą kėdę, kuri siejama su vadinamuoju Didžiuoju laiptų mūšiu.

2020 m. birželį įvyko konfliktas tarp dviejų kompanijų iš skirtingų barų. Būtent šia sienoje įrėminta kėde buvo praskelta vieno iš muštynių dalyvių galva. Situacija buvo išspręsta, tačiau „mūšis“ sulaukė susidomėjimo, apaugo įvairiais mitais, pasirodė net jam skirta dokumentika, kurioje kalba abi konflikto pusės. Smagu, kad į tamsiąją stoties pusę mokame pažvelgti su šypsena ir pasijuokti iš savęs. Tačiau nesaugumo jausmo ir nusikalstamumo stotyje vis mažėja, – pasakoja M. Jodinskas.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Šv. Stepono gatvėje slepiasi renesanso perlas

Nuo seno stoties rajone egzistuoja ir socialinės rūpybos vietos. Tarp jų – Šv. Stepono gatvėje įsikūręs Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir parapijos laikini namai, teikiantys nakvynės paslaugas.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Vieną įdomiausių rajono objektų rasti ne taip paprasta. Šv. Stepono bažnyčia įsikūrusi to paties pavadinimo gatvėje ir pažymėta 37-uoju numeriu. Tai – viena iš dviejų renesansinių Vilniaus bažnyčių, statyta XVII a. pradžioje. Bažnyčia pavadinta Šv. Stepono – pirmojo krikščionių kankinio, užmėtyto akmenimis, garbei. Nedaug kas žino, kad šiuose maldos namuose vyko Šv. Kazimiero kanonizacija.

Šiandien šioje bažnyčioje pamaldos nevyksta, tačiau verta pasigrožėti jos fasadais ir atkurtais sgrafito fragmentais. Sgrafitas – sienų dekoravimo technika, kai ant paviršiaus dedami keli skirtingų spalvų tinko sluoksniai. Į tinką įmaišius anglies, išgaunama tamsi spalva, kuri sukuria kontrastą. Ant išdžiūvusio tamsaus sluoksnio tepamas šviesus tinkas, o jam dar nesukietėjus išpjaustomas ornamentas. Taip sukuriamas reljefinis, spalvotas piešinys.

Anot gido, stoties rajonui ruošiami dideli infrastruktūros planai, ir netrukus bažnyčios teritorijoje miesto gyventojams bus prieinamos žaliosios erdvės.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Stoties rajone – ir Johnas Lennonas

Toliau kelionė veda į vietinių Johno Lennono aikšte vadinamą skverą Mindaugo gatvėje. Čia, ant granitinės kolonos iškilusi bronzinė skulptūra vaizduoja muzikanto veidą, kurio vieną akį dengia gėlės žiedas. Toks Džono Lenono atvaizdas atkartoja grupės „The Beatles“ bičiulio Roberto Whitakerio užfiksuotą fotografiją.

Gidas pasakoja, kad tai fotomenininko Sauliaus Paukščio idėja, kurią realizavo skulptorius Jonas Gencevičius. „Daugelis žino, kad menininką Jurgį Mačiūną, Yoko Ono ir Johną Lennoną siejo draugystė, tad vienaip ar kitaip šis atlikėjas turi ryšių su Lietuva“, – teigia gidas.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Žymūs žmonės ir vilniečių pamėgtas „Kablys“

Mantas Jodinskas kviečia prasukti ir pro atminimo lentą, skirtą Cemachui Šabadui. Simboliška, kad ji įrengta ant Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės pastato Kauno gatvėje.

„Žymus žydų kilmės gydytojas daug prisidėjo prie vilniečių sveikatos ir gerovės, buvo labai mylimas vietinių. Sakoma, kad jo laidotuvėse dalyvavo keliasdešimt tūkstančių žmonių, o būtent šio gydytojo gyvenimas įkvėpė daktaro Aiskaudos ar net daktaro Dolitlio istorijas. Šiame pastate jis ir dirbo“, – pasakoja gidas.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Neatsiejama stoties rajono dalis – „Kablys“, kuriame šiandien vyksta koncertai ir renginiai. Ne visi žino, kad pats kablys yra Mindaugo Navako kurta skulptūra, kurios vietoje sovietmečiu kabėjo sovietų herbas.

„Atgavus nepriklausomybę, M. Navakas čia sukūrė skulptūrą, besišaipančią iš sovietinio palikimo“, – pasakoja gidas.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Atkreipti dėmesį gidas kviečia ir į Vilhelmo Šopeno gatvę – dažnas galvoja, kad ji pavadinta lenkų kompozitoriaus Frederiko Šopeno garbei.  Tačiau iš tiesų gatvė savo pavadinimą gavo nuo pirklio ir mecenato Vilhelmo Šopeno. Įsigijęs daug sklypų, V. Šopenas leido per juos tiesti gatvę. Beje, jis Vilniuje įkūrė ir alaus daryklą – būtent todėl Tauro kalno papėdėje turime Aludarių gatvę.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Ekskursiją pabaigti M. Jodinskas kviečia prie menininko EttoJa gatvės piešinio, kuriame – itin jaunatviškas ir spalvingas Einšteinas.

„Simboliška, kad piešinio pavadinimas – „Niekada nevėlu“. Grafitis visam stoties rajonui suteikia spalvų, o praeiviams primena, kad siekti svajonių ir atrasti naujus dalykus visuomet yra tinkamas laikas“, – šypsosi Mantas Jodinskas.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Pasivaikščiojimas po Stoties rajoną | Federico Proietta nuotr.

Projektą dalinai finansuoja Medijų rėmimo fondas.