A. Rohrbach „Vilniaus miesto panorama” 1861 m. rugsėjo mėn.
„Vilniaus galerija“ savo tekstais ir straipsnių ciklais nuosekliai apžvelgia įvairius meno reiškinius, siekia užfiksuoti bei ateičiai išsaugoti Vilniaus kultūrinę atmintį. Tai bandymas brėžti šiuolaikinį miesto kultūros žemėlapį, kuriame susitinka architektūra, teatras, kinas, literatūra bei jų kūrėjai. Pradedame naują pasakojimų ir interviu ciklą „Vilniaus fotografai“. Dėmesio centre – fotografija kaip svarbus vizualinis liudijimas apie skirtingų epochų Vilnių ir jo gyventojus, autentiškai pasakojantis kintančio, bet vis iš naujo atrandamo miesto istoriją. Šioje rubrikoje susipažinsite su Vilniaus fotografais ir jų gyvenimo bei kūrybos keliais. Šį kartą pristatome Antalį Rohrbachą.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus 2020 m. įsigytame vengrų fotografo Antalo Rohrbacho (1825 – 1891) Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelio nuotraukų albume išsiskiria panoraminis – iš dviejų nuotraukų sujungtas – Vilniaus vaizdas (https://www.limis.lt/valuables/e/805391/534526772, muziejaus inv. numeris ŠAM F–IF 4428/9, albumo lapas 37,4 × 51,7 cm, nuotraukų aukštis 19,9 cm, sujungtų kadrų ilgis – 46,6 cm). Fotografuota 1861 m. rugsėjo mėn. nuo Vilniaus aukštumos, tuo metu vadintos Bufalo, o dabar vadinamos Tauro kalnu. Fotografas savo kamerą buvo pasistatęs pakilęs Mažosios Pohuliankos (dabar Konstantino Kalinausko) gatve maždaug iki dabartinės Mindaugo gatvės. Norėdamas sukurti tokį panoraminį vaizdą, fotografas iš to paties taško turėjo padaryti dvi nuotraukas, pakreipęs objektyvą šiek tiek skirtingomis kryptimis. Žiūrėdami į to laikotarpio nuotraukas turime prisiminti, kad fotografai patys turėjo pasiruošti negatyvus prieš fotografuodami ir greitai ryškinti, kol negatyvo emulsija dar neišdžiūvo. Vieno kadro parengimas ir nufotografavimas galėjo užtrukti iki pusvalandžio ar net ilgiau. Rohrbachas buvo įgudęs panoraminių nuotraukų meistras, daręs net iš penkių kadrų sujungtas panoramas.
Šį vaizdą savo vadove po Vilnių taip aprašė Adomas Honoris Kirkoras (vertė Kazys Uscila):
Nuo šio kalno matyti nuostabus miesto ir apylinkių vaizdas, kitoks negu iš kitų vietų, nes kitur Vilnius atrodo prigrūstas daugybės pastatų, o nuo čia plyti didingai, tarsi lygumoje, ir aiškiai lyg ant delno regėti kiekvienos bažnyčios kiekvienas bokštas, Katedros kolonos, Rotušė ir kiti svarbesni pastatai; o visą vaizdą juosia aplinkiniai kalnai: Pilies kalnas su lietuvių pagonybės laikų griuvėsiais, toliau – Trijų Kryžių, Bekešo, tarsi demonstruojantys žiūrovui naujus laiko tarpsnius ir Lietuvos vaizdus. Jų papėdėje smagiai sruvenanti Vilnia įsilieja į Nerį, kurios melsvas platesnis kaspinas didingai juosia miesto dalį.
A. Rohrbach „Tiltas per Vilnią” 1861 m. rugsėjo mėn.
Dabar šį vaizdą galima pamatyti tik pro Teatro gatvės daugiaaukščių namų langus ar nuo jų stogų.
Aptariamas Antalo Rohrbacho Vilniaus vaizdas yra neabejotinai seniausia panoraminė Vilniaus nuotrauka. Tik Vilniuje dirbęs fotografas Abdonas Korzonas galėjo pradėti fotografuoti Vilnių šiek tiek anksčiau, 1860 m., bet didžiąją dalį savo Vilniaus albumo nuotraukų padarė irgi 1861 m.
Kaip šioje vietoje atsidūrė vengrų fotografas ir ką galime pamatyti jo panoraminėje Vilniaus nuotraukoje?
Antalą Rohrbachą į Lietuvą pasikvietė prancūzų firmos Gouin ir Cie inžinieriai fotografuoti jų statomų Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelio linijos tiltų. Kompanijos vadovybė buvo įsikūrusi Kaune, bet tiltus statė visoje geležinkelio atkarpoje nuo Rezeknės Latvijoje iki Gardino Baltarusijoje bei nuo Lentvario iki Virbalio. Atvykęs į Lietuvą 1861 m. rugpjūčio mėnesį Rohrbachas apsistojo Kaune ir iš čia išvykdavo fotografuoti. Kadangi jis fotografavo ne tik inžinierių darbus, bet ir įdomesnius vietovių prie geležinkelio vaizdus, Rohrbachas tapo ankstyviausių Kauno, Daugpilio, Gardino ir kitų mažesnių vietovių nuotraukų autoriumi. Atvykęs į Kauną jis netrukus susiruošė į pirmąją išvyką fotografuoti tiltų geležinkelio atkarpoje į šiaurę nuo Vilniaus. Vilniaus laikraštyje Kurier Wileński buvo paskelbta, kad inžinierius Rohrbachas į Vilnių atvyko tarp rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 4 d., apsistojo Latako ir Bokšto gatvių kampe buvusiame Niškovskio viešbutyje, kuris tuo metu buvo laikomas bene geriausiu Vilniaus viešbučiu. Neaišku, kiek laiko jis praleido Vilniuje, nes šios kelionės metu jis per Daugpilį ir Dubną pasiekė Rėzeknę. Jei laikas būtų neribojęs, tikriausiai Vilniuje galėjo padaryti ir daugiau nuotraukų, tačiau mus pasiekė tik šis panoraminis vaizdas.
Su prancūzų inžinieriais jis susipažino 1857 m., kai šie statė geležinkelio tiltą per Tisos upę prie Segedo, o jis buvo Segedo vaistininkas, išsilavinimą gavęs Vengrijos karališkajame universitete Pešte. Segede susidomėjęs fotografija ir įgijęs pirmosios patirties, 1857–1859 m. jis gavo užsakymą dokumentuoti tilto statybos eigą. Jau tuo metu jis pradėjo praktikuoti panoramines nuotraukas, kurios ypatingai gerai tiko tiltams atvaizduoti. Kaip išskirtiniai panoraminių nuotraukų pavyzdžiai jos pateko į fotografijos istorijai skirtas parodas ir leidinius. Be šios žinomos Vilniaus panoraminės nuotraukos Rohrbachas padarė ir dar bent vieną Kauno panoraminę nuotrauką nuo Linksmadvario, ties dabartine Aleksoto apžvalgos aikštele, tačiau vienintelis žinomas jos egzempliorius dabar yra prarastas visiems laikams.
A. Rohrbach „Kauno miesto panorama. Vaizdas nuo Aleksoto kalno”. 1861 m. spalio mėn.
Aptarkime panoramoje matomą vaizdą. Kairiajame kadre pirmame plane matome, kaip atrodė ties Pylimo gatve prasidedantis ir pro Liuteronų kapines ir Repnino koplyčią į Zakreto apylinkę vedantis keliukas.
Šiame kadre ryškiausias orientyras yra virš kitų bažnyčių iškylanti dvibokštė Šv. Kotrynos bažnyčia. Į kairę nuo jos per kadro vidurį eina prie Vilniaus gatvės stovinčių namų stogų linija. Link mūsų nuo bažnyčios ateina ir Pylimo gatvę pasiekia tuometinė Gubernatoriaus (dabar – Klaipėdos) gatvė. Ji taip vadinta, nes joje stovėjo Vilniaus civilinio gubernatoriaus rūmai, kuriuose dabar veikia Teatro, muzikos ir kino muziejus. Į kairę nuo Šv. Kotrynos bažnyčios tolstant matosi Šv. Jonų bažnyčios varpinė ir pati bažnyčia, Šv. Ignoto bažnyčios fasadas. Dar toliau, nufotografuotas blankiau ir sunkiau įžiūrimas – klasicistinis Šv. Onos bažnyčios varpinės bokštas, nugriautas tiesiant Maironio gatvę. Dešiniau nuo Šv. Kotrynos bažnyčios iškyla didingas Domininkų Šv. Dvasios bažnyčios kupolas ir bokštai.
Dešiniajame kadre pirmiausiai pamatome neaiškios paskirties medinę pašiūrę. Ji ir žaliuojantys medžiai uždengia prie Pylimo gatvės stovinčios Reformatų bažnyčios fasadą su gražiomis kolonomis. Tolumoje, prie horizonto linijos kyla Misionierių bažnyčios bokštai, tuo metu jau stačiatikių vienuolynu paversto Vizičių vienuolyno Šv. Jėzaus širdies bažnyčios siluetas. Toliau – dar pirminę išvaizdą išlaikę buvusios Šv. Kazimiero bažnyčios, o fotografavimo metu – Šv. Nikolajaus stačiatikių soboro bokštai. Už Pranciškonų vienuolyno bažnyčios matome stačiatikių Šv. Dvasios vienuolyno statinius. Dar toliau – prie Aušros Vartų gatvės esančių Šv. Teresės bei Bazilijonų vienuolyno ir bažnyčių siluetai. Pačioje kadro dešinėje – Visų Šventųjų bažnyčia su atskirai stovinčiu varpinės bokštu.
Ties abiejų kadrų sujungimo linija yra dabartinės Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios bokštas, o kairiau nuo jo virš namų stogų iškyla Šv. Nikolajaus cerkvės bokštas, taip atrodęs prieš 1865 metų perstatymus.
Už per visą panoramą einančios tvoros – kairėje medinės, dešinėje tikriausiai mūrinės prasidedantis šlaitas slepia arčiau mūsų esančioje Pylimo gatvės pusėje buvusį reformatams priklaususį sklypą. Pro medžius nematome jame buvusių statinių. Apie šią iki šiol neužstatytą, bet labai pasikeitusią teritoriją Kirkoras rašė: „erdvus, mūro siena apsuptas kvadratinis sklypas su namu, kiemu, daržais, flygeliais gilumoje ir daugybe ūkinių pastatų. Tatai kalvinų bendruomenė, kurioje gyvena pastoriai su šeimomis, reformuotos konsistorijos ir kanceliarijos pirmininkas bei kai kurie nariai, be to, to paties tikėjimo neturtėliai. Nuo kiemo tvora atskirtose kapinėse dar matyti keli antkapių akmenys ir paminklai“.
A. Korzonas. Vaizdas nuo Tauro kalno į Rytus. Apie 1860-1861 m.
Labai įdomu palyginti šią nuotrauką su tikriausiai tais pačiais metais sukurta Abdono Korzono nuotrauka (https://www.limis.lt/valuables/e/805391/375533186, inv. nr. ŠAM F–IF 3703, 11,2 × 16,1 cm). Korzonas fotografavo mažiau nutolęs nuo miesto iš šiek tiek žemesnio taško, stovėdamas tikriausiai ties dabartine Teatro gatve. Fotografuota tikriausiai pavasarį, medžiams dar nesusprogus ir laukams nesužaliavus. Objektyvas nukreiptas taip, kad kadre matome Rohrbacho panoramos viduryje užfiksuotą vaizdą. Galima pripažinti, kad Korzono nuotrauka labiau vykusi, joje geriau matome net ir tolumoje esančius pastatus.
Projektą dalinai finansuoja Medijų rėmimo fondas.
