„Vilniaus galerija“ pristato naują rubriką „Ikoninės Vilniaus fotografijos“, kviečiančią iš naujo pažvelgti į miesto istoriją, architektūrą ir kasdienybę per fotografijos objektyvą. Rubrikoje publikuojami išskirtiniai kadrai, tapę svarbia Vilniaus vizualinės atminties dalimi ir liudijantys skirtingų laikmečių miesto veidą, o juos lydintys tekstai ir aprašymai atskleidžia fotografijų atsiradimo aplinkybes, istorinius kontekstus bei jose įamžintas miesto istorijas. Rubrika kviečia atrasti Vilnių per fotografiją, atmintį ir istoriją.
Abdonas Korzonas. Baigiamas statyti Panerių tunelis. 1860 m. rugsėjis
Abdonas Korzonas. Baigiamas statyti Panerių tunelis. 1860 m. rugsėjis
Abdonas Korzonas (1824 – po 1874) savo ateljė Vilniuje atidarė 1859 metais. Nors nežinoma, kur jis išmoko fotografijos, žinoma, kad siekdamas tobulintis du kartus vyko į užsienį – 1858 metais lankėsi Prancūzijoje, 1862 metais – Paryžiuje ir Londone. Pradžioje darė portretines nuotraukas, vėliau ėmė fotografuoti miesto vaizdus atvirame ore. Iš įvairių šaltinių žinoma, kad padarė kelias dešimtis Vilniaus nuotraukų, bet šiuo metu žinoma 14 vietovaizdžių nuotraukų Lietuvoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje. Jis taip pat yra ir stereoskopinės (erdvinės) fotografijos pradininkas Lietuvoje. Žinome išlikusias šešias jo darytas stereoskopines nuotraukas. Man jo negausiame fotografiniame palikime ypatingai įdomi Panerių tunelio nuotrauka. Įdomu, kad fotografas šią sceną fotografavo du kartus – įprastu ir stereoskopiniu aparatu.
Tunelis buvo baigtas statyti iki 1860 m. spalio 3 d. Nors matome, kad tunelio apdaila dar nebaigta ir aplinka nesutvarkyta, nuotrauka daryta, kai tunelio statybos darbai ėjo į pabaigą, galbūt 1860 m. rugsėjo mėnesį. Tai tikriausiai ankstyviausia iki mūsų dienų išlikusi Vilniaus fotografija. Tačiau ne tik tai, bet ir meistriška kadro, kuriame užfiksuotas istorinis statinys, kompozicija daro didelį įspūdį.
Abi nuotraukos darytos tą pačią dieną, tačiau yra skirtumų, rodančių, kad jos darytos skirtingu metu. Labai skiriasi vagonų padėtis: stereoskopinėje nuotraukoje dešiniajame kadre matoma arklio traukiama platforma yra tuščia ir stovi ant vienų bėgių, o didelio formato nuotraukoje ji pilna smėlio ir stovi ant kitų bėgių, o arklys ramiai ėda iš maišo.
Abi nuotraukos darytos panašiais objektyvais iš beveik tos pačios vietos – nuo šlaito, nuo kurio gerai matyti ir tunelis, ir aplinkinė vietovė. Nuotraukose nemažai žmonių, tačiau išskyrus vieną, visi jie stovi skirtingose vietose. Dauguma žmonių – paprasti darbininkai, tik keletas apsirengę geresniais drabužiais. Tai, matyt, bendrovės inžinieriai. Abiejose nuotraukose beveik toje pačioje vietoje – kadro viduryje ties bėgiais stovintis vyras su trikoju veikiausiai yra tunelio statybos darbų vadovas.
Abdonas Korzonas. Didžiosios gatvės scena. Stereoskopinė nuotrauka, Vilnius, apie 1861 m.
Abdonas Korzonas. Didžiosios gatvės scena. Stereoskopinė nuotrauka, Vilnius, apie 1861 m.
Išėjęs fotografuoti į gatves, Korzonas tapo ir Vilniaus gatvių fotografu. Ši Didžiosios gatvės atkarpos nuotrauka su žmonių grupe ir labai graži, ir kartu kelia šypseną. Matome, kad ekspozicija buvo gana ilga ir pozuojantiems žmonėms neužteko kantrybės išstovėti vienoje vietoje. Kadangi tai stereoskopinė nuotrauka, kadras sukomponuotas taip, kad žiūrint per stereoskopinius akinius labai išryškėtų perspektyva ir erdvė. Pirmame plane stovi berniukas, ir matosi sujudėjęs mergaitės siluetas. Antrame plane – nusifotografuoti sukviestų žmonių grupelė. Pabandykime įsivaizduoti, kaip fotografas turėjo paaiškinti paprastiems praeiviams, vaikams, galbūt valdininkams, koks jo tikslas ir koks stebuklas netrukus įvyks. Šaligatviu nuo mūsų tolsta moteris, o prie parduotuvės durų ant žemės sėdi vaikas, nepakviestas ar nepanoręs dalyvauti šiame įvykyje. Kadro kompoziciją formuoja abiejų gatvės pusių namų fasadų, stogų ir šaligatvių linijos, tolumoje susijungiančios kadro centre.
Pirmasis pastatas kairėje – vadinamasis Astiko namas, kuriame dabar įrengtas Pacų viešbutis. Kitas kairėje gatvės pusėje išsiskiriantis masyvesnis pastatas, į kurį turime atkreipti dėmesį, yra jau už Švarco (Juodojo) skersgatvio stovintis pirklio Fiorentinio namas, kuriame buvo įrengta geriausia Vilniaus parduotuvė. Nuotraukos dešinėje matoma visa gatvės atkarpa nuo Savičiaus gatvės iki Chodkevičių rūmų tolumoje.
Albertas Sveikovskis. Panoraminė Vilniaus vaizdas iš dešiniojo Neries kranto. Apie 1864 m.
Albertas Sveikovskis. Panoraminė Vilniaus vaizdas iš dešiniojo Neries kranto. Apie 1864 m.
Iš Tilžės tarp 1858 ir 1860 m. į Vilnių atvykęs Prūsijos pilietis Albertas Sveikovskis (1829–1871) buvo antrasis Vilniaus fotografas, pradėjęs fotografuoti atvirame ore. Kai 1866 m. rudenį išvyko į Tulą, jo Vilniaus nuotraukų aplanke buvo 32 nuotraukos. Jis fotografavo įžymesnius pastatus, įvairius Vilniaus vaizdus, bet jo aplanke man labiausiai patinka nuotraukos, iš kurių galima sujungti panoramas. Įspūdingiausia iš visų yra Vilniaus panorama, nufotografuota iš dešiniojo Neries kranto. Ji sudaryta iš penkių kadrų ir aprėpia miestą tarp Pilies kalno ir Lukiškių priemiesčio.
Albertas Sveikovskis.. Paplaujos priemiesčio panorama. Vilnius, apie 1864 m.
Albertas Sveikovskis. Paplaujos priemiesčio panorama. Vilnius, apie 1864 m.
Albertas Sveikovskis.. Paplaujos priemiesčio panorama. Vilnius, apie 1864 m.
Labai tapybiška vietovė gražiai atrodo ir atskiruose kadruose, tačiau juos sujungus įspūdis sustiprinamas, nes žiūrovas gali ją pamatyti dar platesniu kampu, o kadro kompozicijoje labiau išryškėja horizontalios linijos. Žvelgiant iš Užupio pirmiausia pasimato Vilnios vaga, už jos – priemiesčio namai, virš kurių, atskirti tankių medžių iškyla tuo metu jau uždarytų Vizičių ir Misionierių vienuolynų bažnyčių bokštai.
V. Zacharčikas. Saksų salos vaizdas su miesto dalimi nuo Belmonto kalno. Vilnius, apie 1865–1866.
V. Zacharčikas. Saksų salos vaizdas su miesto dalimi nuo Belmonto kalno. Vilnius, apie 1865–1866.
Trečias Vilniaus vaizdų fotografas V. Zacharčikas (1841–1869) atvyko į Vilnių apie 1865–1866 metus. Buvo gimęs Kremenecyje, bet į Vilnių atvažiavo iš Varšuvos. Ypatingai mėgo fotografuoti priemiesčius ir apylinkes ir visiškai nedarė portretinių nuotraukų. Neretai fotografavimo taškus pasirinkdavo taip, kad pačią vietovę žiūrovas pamatytų iš priešingų pusių. Per trumpą savo gyvenimą padarė per 50 Vilniaus nuotraukų, kurias sudėjo į „Vilniaus albumo“ aplanką. Jame suklijuotos 12,4 × 16,5 cm dydžio nuotraukos, kurias jis perfotografavo iš didesnių atspaudų.
Išlikusi vienintelė originalaus 26,7 × 36,5 cm dydžio V. Zacharčikas Vilniaus nuotrauka man yra viena iš gražiausių iš visų XIX a. padarytų Vilniaus nuotraukų. Fotografuota nuo Belmonto kalno, nuo kurio atsiverdavo puikūs Vilnios slėnio peizažai ir Vilniaus miestas su bažnyčių bokštais – nuo vizitiečių vienuolyno iki Šv. Jono bažnyčios bokšto. Per visą kadrą vingiuoja Vilnios vaga su Saksų sala ir upės užtvankomis, matyti ir Bernardinų kapinės. Dešinėje – Belmonto kalno šlaitas. Kalno papėdėje prie kelio pūpso keli namukai. Dabar ši vietovė pasikeitusi neatpažįstamai – toje vietoje, kur buvo sala, per Vilnią pastatytas tiltas, eina plati gatvė, upės vaga susiaurinta, pievos ir laukai užstatyti Paupio kvartalo namais.
Į „Vilniaus albumą“ V. Zacharčikas įdėjo sumažintą šios nuotraukos atspaudą. Tik ilgiau patyrinėjęs skirtingų rinkinių nuotraukas pastebėjau, kad buvo padaryti du šio vaizdo variantai:
Vaizdas kairėje iš LNDM, dešinėje – iš MAVB rinkinių.
Nuotraukos darytos iš truputį skirtingų taškų ir skirtingu laiku, todėl vaizdai nėra identiški. Lengviausiai pastebimas skirtumas – viename kadre nėra žmogau, kuris kitame guli priekiniame plane.
Jei fotografas nebūtų taip anksti miręs ir jo darbus pažinotume ne iš sumažintų tiražuotų vaizdų, bet iš tokių didelių atspaudų, jis neabejotinai būtų laikomas geriausiu Vilniaus fotografu. Gal tokį meistriškumą lėmė tai, kad jo fotografijos mokytojas greičiausiai buvo puikus Varšuvos fotografas Maksimiljanas Fajansas.
V. Zacharčikas. Paplaujos ir Saksų salos vaizdas. Vilnius, apie 1865–1866 m.
V. Zacharčikas. Paplaujos ir Saksų salos vaizdas. Vilnius, apie 1865–1866 m.
Paplaujos vietovę fotografas meistriškai įamžino iš kitos pusės, nuo Subačiaus gatvės pusės, parodydamas tolumoje Belmonto kalną – tą vietą, iš kurios nufotografuotas Saksų salos vaizdas su miesto dalimi. Pirmame plane matome Misionierių (dabar Subačiaus) gatvę, dirbamos žemės laukus už jos, o tolumoje – Paplaujos priemiestį ties Saksų sala. Kadre matomi dideli balti pastatai buvo pirkliui Jogichesui priklaususi karčiama ir malūnas.
V. Zacharčikas. Pilies kalnas. Vilnius, apie 1865–1866 m.
V. Zacharčikas. Pilies kalnas. Vilnius, apie 1865–1866 m.
Puikiai parinktas rakursas Pilies kalnui fotografuoti. Su savo objektyvu turėjo atsitraukti toliau, tad į kadrą pateko daug įdomių detalių šiame upės krante – carinės tvirtovės statiniai ir juos supantis pylimas.
V. Zacharčikas. Vaizdas prie nuo senojo Vingio. Vilnius, apie 1865–1866 m.
V. Zacharčikas. Vaizdas prie nuo senojo Vingio. Vilnius, apie 1865–1866 m.
Meniškas mažai pasikeitusio vietovės vaizdas, matomas iš Plikakalnio atodangos apžvalgos aikštelės. Dešiniajame krante – vakarinis Vingio pakraštys, kairiajame – Karoliniškių miškai, o tolumoje už jų ant kalvos – Pilaitės dvaras, davęs pavadinimą visai apylinkei.
Nežinomas fotografas. Švč. Dievo Motinos dangun ėmimo soboro kupolo surinkimo nuotrauka. Vilnius, 1867 m.
Nežinomas fotografas. Švč. Dievo Motinos dangun ėmimo soboro kupolo surinkimo nuotrauka. Vilnius, 1867 m.
Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje saugoma anoniminė 1867 metais pastatyto Švč. Dievo Motinos dangun ėmimo soboro kupolo surinkimo nuotrauka yra puikus ankstyvosios pramoninės/statybinės fotografijos pavyzdys. Nuotrauka dokumentuoja įdomų momentą, kai ant žemės surenkama kupolo metalinė konstrukcija. Po to ji bus užkelta virš viso pastato (nežinome, ar visa, ar išardžius dalimis). Atkreipčiau dėmesį į ant pastolių ir stogo konstrukcijų stovinčius žmones – tarp darbininkų matyt yra ir darbų vadovų.
Konradas Brandelis. Aušros vartų gatvė iš pietų pusės. Vilnius, 1875 m.
1875 metų vasarą Vilniuje apsilankęs Varšuvos fotografas Konradas Brandelis (1838–1920) padarė daugiau kaip tris dešimtis nuotraukų. Dauguma vaizdų mums žinomi iš kitų fotografų nuotraukų. Visame rinkinyje išsiskiria nuotrauka, kurioje Vilniaus Aušros vartai nufotografuoti iš užmiesčio pusės – tokie, kokius juos išvysdavo į miestą iš geležinkelio stoties atvykstantis keleivis ir pro kuriuos jis įvažiuodavo į Vilnių. Stebina, kad kiti pirmieji vietiniai Vilniaus fotografai tokio Aušros vartų vaizdo nepaliko. O juk toks vartų bokšto vaizdas puošia garsiojo K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“ vieno aplanko viršelį.
Juozapas Čechavičius. Vilnia ties Užupiu. Vilnius, po 1881 m.
Juozapas Čechavičius. Vilnia ties Užupiu. Vilnius, po 1881 m.
Produktyviausias ir ilgiausiai (nuo maždaug 1869 iki 1887 metų) Vilniuje dirbęs Juozapas Čechavičius (1818–1888) nufotografavo per 200 Vilniaus vaizdų. Šiuolaikinis žiūrovas gali gėrėtis nebūtinai tais vaizdais, kuriuos gyrė fotografo amžininkai ir parodų kritikai, kuriuos jis pats siuntė į parodas Maskvoje ir Paryžiuje, kuriuos atrinko Peterburgo imperatoriškajai dailės akademijai ar Prancūzijos fotografijos draugijai. Man šiuo metu norisi parodyti kelis širdžiai mielus darbus.
Šioje nuotraukoje gilumoje matome jau naują metalinį Paupio tiltą, bet nepasikeitusius krantus, Užupio lūšnas ir nuožulnų krantą Tymo pusėje. Žavingiausi šiame kadre yra du nerūpestingi berniukai, sėdintys ant didelio akmens upės vagoje. Kadrą pagyvina tikriausiai neatsitiktinai jame atsidūrusios kitos figūros – nuolatos reikalų prie upės turinčios moterys ir paaugliai.
Nuotrauka priklauso iš kelių nuotraukų sudarytam Vilnios upės ciklui. Jame Čechavičius įamžino besikeičiančią upės ir jos krantų išvaizdą. Vienose nuotraukose fotografas užfiksavo ką tik pasibaigusius statybų, upės krantų tvarkymo etapus: 1878 m. spalį pradėtus statyti ir 1880 m. sausį pabaigtus metalinius tiltus į Užupį (prie Bernardinų vienuolyno, dab. Malūnų g.), pradėtą tvirtinti kairįjį upės krantą prie Šv. Dvasios cerkvės tarp tiltų (granitinė krantinė baigta 1881 m.), naują metalinį tiltą į Užupį prie Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvės. Tolstant nuo centro sutvarkytas Vilnios krantines keičia romantiški krantų vaizdai Užupio ir Paplaujos apylinkėse.
Juozapas Čechavičius. Kalvarijų piligrimai. Prieš 1869 m.
Juozapas Čechavičius. Kalvarijų piligrimai. Prieš 1869 m.
Seniausių Čechavičiaus Vilniaus nuotraukų aplanke, pažymėtame 1869 metų data, tarp architektūros paminklų ir bendrų planų fotografijų įsiterpia tapybiška Vilniaus Kalvarijų maldininkų nuotrauka, perteikianti Žolinių šventės nuotaiką. Šioje scenoje susitinka du pasauliai – po piligriminės kelionės pievoje ilsisi pasipuošę paprasti kaimiečiai ir madingai pasirengusi pora su skėčiu nuo saulės. Jie atsiskyrę nuo toliau kadre matomo neaukštų medžių šešėlyje besiilsinčio žmonių būrelio.
Juozapas Čechavičius. Griaunamas gotikinis Pranciškonų vienuolyno bažnyčios varpinės bokštas. Vilnius, 1873 m.
Juozapas Čechavičius. Griaunamas gotikinis Pranciškonų vienuolyno bažnyčios varpinės bokštas. Vilnius, 1873 m.
Viena Čechavičiaus, kaip fotografo, misija buvo Vilniaus gyvenimo dokumentavimas. Jis fotografavo Vilniaus permainas – kylančius Tiškevičienės rūmus (juose dabar Vrublevskių biblioteka), tiesiamą kanalizaciją, statomus tiltus per Vilnią, augančius naujus namus ir nutiestas gatves. Keliuose kadruose yra griaunamo Vilniaus vaizdai. Apie 1873 m. buvo nugriauta prie Pranciškonų vienuolyno stovėjusi vėlyvosios gotikos keturkampio formos raudono mūro varpinė. Čechavičius padarė kelias senosios varpinės ir prie jos vedančios gatvės nuotraukas iš rytų pusės ir nufotografavo griaunamą statinį su jį ardančiais darbininkais. Varpinės nugriovimas papiktino dalį Vilniaus visuomenės, tačiau neaišku, ką jautė fotografas, stovėdamas priešais ardomus pastatus. Yra žinoma, kad jis artimai bendravo su šio projekto autoriumi – vyriausiuoju gubernijos architektu Čaginu, kuris vadovavo daugeliui miesto pertvarkymo projektų. Gali būti, kad Čechavičius fotografavo architekto prašymu.
Juozapas Čechavičius. Didžioji gatvė ties Rotušės aikšte. Vilnius, XIX a. 8 dešimtmetis
Juozapas Čechavičius. Pranciškonų bažnyčios varpinė.
Juozapas Čechavičius. Didžioji gatvė ties Rotušės aikšte. Vilnius, XIX a. 8 dešimtmetis
Dvi tuo pačiu metu darytos nuotraukos, kuriose matome vakarinę ir rytinę gatvės pusę prie senojo rotušės pastato. Anksčiau ši gatvės dalis buvo vadinama Imbarais. Kairėje nuotraukoje matomi krikščioniškų mėsinių pastatai buvo nugriauti po antrojo pasaulinio karo kartu su Vokiečių gatvės pastatais.
Pasirinktas įdomus rakursas, gatvės perspektyva nufotografuota iš priešais rotušę stovėjusio pastato antro aukšto lango. Gatvė žvilga, nes tikriausiai neseniai palijo stiprus lietus. Abu kadrus pagyvina pirmame plane stovinčių vyrų būreliai.
Juozapas Čechavičius. Miesto panorama nuo Misionierių kalvos. Prieš 1874 m.
Juozapas Čechavičius. Miesto panorama nuo Misionierių kalvos. Prieš 1874 m.
Vienas iš gražiausių J. Čechavičiaus panoraminių Vilniaus vaizdų. Šias nuotraukas fotografas pats įtraukė į 30 nuotraukų rinkinį, kai 1873 metais pradėjo dėti pastangas užtikrinti savo autorines teises. Lydraštyje jis aprašė, kas matosi nuotraukose: „Miesto vaizdas iš Misionierių. Jame matosi iš dešinės į kairę profiliu Bernardinų, Šv. Onos ir Šv. Mykolo bažnyčios, už jų tolesniame plane Pilies klanas, o pirmame plane kairėje pusėje beveik nudžiūvęs medis“ ir kairėje: „Miesto vaizdas iš Misionierių, jame dešinėje matosi Skaisčiausios Dievo motinos soboras, už jo Katedros bažnyčios varpinė kairėje pusėje Šv. Jono bažnyčia, dar kairiau matosi observatorija ir Šv. Jokūbo bažnyčia, pirmame plane tvora su mūriniu stulpu, žyminti Misionierių sodų ribą“.
Projektą dalinai finansuoja Medijų rėmimo fondas.
