Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2026 m. 19 spalio d. 15:00
Stasio Eidrigevičiaus ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dialogas

Stasys EIDRIGEVIČIUS. Galvos (fragmentas). 2007. Pastelė. 100 × 408 cm. Fotografas Ignacijus EIDRIGEVIČIUS. Autoriaus nuosavybė

Straipsnis perpublikuojamas iš Žurnalo „Krantai“ (2026 m. 1 nr.)

Dailėtyrininkės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų kuratorės Kristinos LIEPINAITĖS straipsnyje, remiantis paroda „Stasys Eidrigevičius. Hommage à Čiurlionis“, analizuojamas Stasio Eidrigevičiaus ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meninis ir dvasinis ryšys, atsiradęs dar studijų metais, kai dailininkas vartydavęs Lietuvos dailės legendos kūrinių iliustracijas. Išryškėja panašūs dailininkų kūrybos chronologijos faktai, kūrinių atlikimo technika, minimalistinis vaizdų pobūdis, abiejų autorių kūrybą yra pamėgę japonai. Pastebima, kad Eidrigevičius, suvokdamas pasaulį panašiai kaip ir didysis lietuvių dailininkas, su Čiurlioniu bendrauja kaip su sau lygiu.

Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Lietuvoje vyko daug renginių, buvo ieškoma sąsajų su šia Lietuvos dailės legenda. Skelbiama, kad buvo pasiūlyta daugiau nei 120 idėjų.1 Teigiama, kad menininkui, kurio vardas garsina Lietuvą, pagarbos ir padėkos niekada nebus per daug.2 Prancūziškos kilmės žodis hommage, kurio lietuviška reikšmė –„pagarba“3, figūruoja ir Stasio Eidrigevičiaus parodoje „Stasys Eidrigevičius. Hommage à Čiurlionis“. Ji prasidėjo „Stasys Museum“ Panevėžyje (2025 09 27–2026 02 28)4, o pavasarį panaši, bet kiek kitokia vyks Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Vis dėlto Eidrigevičiaus dėmesį Čiurlioniui vadinti proginiu būtų labai netikslu. Kartu su paroda išleista knyga atskleidžia daug gilesnį dviejų dailininkų ryšį.

Eidrigevičiaus ir Čiurlionio ryšio chronologija

Nuosekliai gvildenamą dviejų menininkų ryšį liudija keletas faktų. Parodą „Hommage à Čiurlionis“ Eidrigevičius jau buvo surengęs 2018 m. M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose (veikė 2018 08 31–10 05). Vėliau ši nedidelė – keliolikos pastelių ir eskizų – paroda buvo perkelta į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų Kaune (2019 01 24–03 03). Pradžią šiai parodai atsirasti davė 2016 m. Eidrigevičiaus kūrinys, sujungiantis Čiurlionio ir Stasio parašus. Dar ankstesnė tiesioginio ryšio istorija siekia 2009-uosius. Tais metais Lietuvos dailės muziejus išleido Čiurlionio darbų eskizų knygeles.6 Kai kuriuose puslapiuose buvo vos keli brūkštelėjimai – būsimų kūrinių užuominos. Eidrigevičius, pagavęs jų mintį, ėmėsi eskizus pildyti savais. Atviruko dydžio knygelės tapo Stasio kelionių palydovėmis. Jose autorius nesivaržo piešti ant Čiurlionio veido tarsi susitapatindamas, žaisdamas, diskutuodamas, dalydamasis kelionės įspūdžiais ir piešdamas kartu su Čiurlioniu. Piešimo ant eskizų patirtis akcentuojama dabartinėje Eidrigevičiaus parodoje.

Abu dailininkus sieja geografinė kūrybos kelionė, pasiekusi Lenkiją. 1894 m. Čiurlionis, gavęs Mykolo Oginskio stipendiją, pradėjo studijuoti Varšuvos muzikos institute, 1902 m. – Varšuvos piešimo mokykloje. Eidrigevičius, kūrybos pagrindų išmokęs Lietuvoje, nuo 1980 m. apsigyveno Varšuvoje. Iš čia jo darbai keliauja po visą pasaulį. Čiurlionio kūryba skleidėsi per dailę, muziką ir fotografiją. Šios meno sritys artimos ir Eidrigevičiui. Eidrigevičiaus ir Čiurlionio pavardėse raidė Č – dar viena svarbi jungtis, akcentuojanti dailininkų lietuviškumą. Tiesa, Čiurlionis, užaugęs lenkiškai bendraujančioje aplinkoje, 1907 m. susipažinęs su būsimąja žmona Sofija Kymantaite, ėmėsi aktyviai mokytis lietuvių kalbos. O štai Eidrigevičius, atsikraustęs į Lenkiją, nuolat pabrėžia lietuviškas savo šaknis ir lietuvių kalbą. Tai tik keli dailininkų kūrybos chronologijos faktai, jau senokai liudijantys Eidrigevičiaus kūrybinius ieškojimus pakeliui su Čiurlioniu.

Eidrigevičiaus ir Čiurlionio pokalbio kodas

Eidrigevičių (g. 1949) ir Čiurlionį (1875–1911) skiria trys amžiaus ketvirčiai (74 metai). Į Čiurlionį pirmiausia žiūrima kaip į Lietuvos dailės legendą. Jo kūrybos unikalumas yra tapęs pavyzdžiu kitiems menininkams. Tačiau tikrai ne kiekvienas gebėjo, norėjo ir ėmėsi sekti Čiurlionio genijaus pėdomis. Akivaizdžiausiai Čiurlionio įtakos neslėpė ir panašius vaizdinius naudojo menininko amžininkas, lietuvių dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas Kazys Šimonis (1887–1978). Kiti dailininkai rėmėsi Čiurlioniu labiau kaip įkvėpėju ar kaip, pavyzdžiui, tapytoja Laima Drazdauskaitė (g. 1947), saugia priebėga nuo visuomeniškos, oficialiosios dailės. Drazdauskaitė pasinėrė į introvertišką tapybą – tokią, kokią atrado Čiurlionio kūryboje.7

Priešingai nei Šimonis, Drazdauskaitė nebuvo linkusi perimti Čiurlionio stilistikos. Dar vienas būdas išreikšti pagarbą ir padėką Lietuvos dailės legendai – kūriniai, dedikuoti Čiurlioniui. Bekompromisis Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas, meno kritikas Vincas Kisarauskas (1934–1988), kūryboje kėlęs egzistencines problemas, 1975 m. sukūrė graviūrų ciklą „In memoriam Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. 1875–1975“. Eidrigevičiaus ir Čiurlionio kūrybinis santykis kitoks. Nuo mokyklos suolo užaugęs su Čiurlionio kūrinių iliustracijomis, Eidrigevičius dailininko kūryboje regi ne savo mokytoją, o bendramintį, jam reiškia pagarbą ir padėką už tai, kad pasaulį jis taip mato ne vienas. Čiurlionio kūrybą ne visi amžininkai ir ne iš karto sutiko palankiai, nes šio menininko kūrybos priėmimas reikalauja gilesnio, kartais net transcendentinio suvokimo. Suvokdamas pasaulį panašiai kaip Čiurlionis, Eidrigevičius bendrauja su šiuo genijumi kaip su sau lygiu. Eidrigevičiaus hommage à Čiurlionis – tai dviejų dailininkų pokalbis.

M. K. ČIURLIONIS. Ožys. 1903–1904. Pastelė. 72,7 × 62,4 cm. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Ct-12

Rytietiškas ryšys

Dar studijų metais Eidrigevičius išsiskyrė iš bendramokslių savita kūrybos interpretacija. Jis išdrįso nesivadovauti tradicine Lietuvos dailės stilistika, kurti tuo metu nepopuliarius dalykus, pavyzdžiui, ekslibrisą. Skiriamasis dailininko bruožas – žmogutis didelėmis apvaliomis akutėmis – apsigyveno knygų iliustracijose, kaukėse, plakatuose, tapybos ir grafikos darbuose, režisuotose fotografijose, scenovaizdžių objektuose, instaliacijose ir kitokiuose, įprastai apibrėžčiai nepasiduodančiuose kūriniuose. Minimalistiniais vaizdais menininkas perteikė mąstymo ar dvasinį būvį. Drąsa kurti vadovaujantis savitu pasaulio matymu atvėrė Eidrigevičiui duris į meno pasaulį fizine prasme. Dailininko vardas žinomas nuo Vakarų iki Rytų. O daugiaprasmis minimalistinis vaizdas, verčiantis ilgiau stabtelėti prie kūrinio, galbūt tapo priežastimi, kodėl Eidrigevičių, kaip ir Čiurlionį, ypač vertina ir supranta japonai.

Čiurlioniu Japonijoje susidomėta dar 7-ajame dešimtmetyje. „Čiurlionio tapyba, ypač jos spalvos ir tematika, yra unikali. Mes, japonai, jo paveiksluose netgi randame nemažai bruožų, būdingų ir japonų tapybai“, – 1969 m. laiške, kurio pabaigoje linkėjimus perdavė Jadvygai ir Valerijai Čiurlionytėms, rašė japonų muzikologas profesorius Ichiro Kato.8

1992 m. Tokijo „Sezon“ meno muziejuje surengta pirmoji užsienyje lietuvių kūrėjo paroda „Čiurlionis: Finde-siècle Lietuvos fantastas ir mistikas“. 2026 m. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje Tokijuje įvyks Čiurlionio dailės paroda, skirta kūrėjo 150-osioms gimimo metinėms. Eidrigevičiaus ryšys su Japonija taip pat išreikštas tiesiogine fizine prasme. 1993-iaisiais, praėjus metams po pirmosios Čiurlionio kūrybos parodos, Hokaido valstijos Otaru mieste japonų menininkė Hiroko Mori įkūrė nedidelį, privatų muziejų „Hiroko Mori Stasys Museum“. Jame eksponuojami  meno bičiulių kūriniai. Stasio vardas, įrašytas muziejaus pavadinime, iškalbingai liudija japonų meilę menininkui ir jo
pripažinimą.

Stasys EIDRIGEVIČIUS. „Č“. 2024. Pastelė. 63 × 49 cm. Autoriaus nuosavybė. Fotografas – Ignacijus EIDRIGEVIČIUS

M. K. ČIURLIONIS. Inicialas A. 1908. Tušas. 3,2 × 3,3 cm. Cg-155. Inicialas S. 1908. Tušas. 3,7 × 3,5 cm. Cg-158. Inicialas T. 1908. Tušas. 3,4 × 3,4 cm. Cg-159. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Dvasinis, transcendentinis ryšys

M. K. ČIURLIONIS. Kompozicija. Iš 10 paveikslų ciklo „Fantazijos“. 1904–1905. Pastelė. 59,8 × 73,2 cm. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Ct-139

Čiurlioniškos savasties priėmimas leidžia lengviau suvokti Eidrigevičiaus savitumą. Nors akivaizdu, kad menininkai vaizduoja skirtingus dalykus: Čiurlionio kūrybos pagrindas – gamta, pasakų pasaulis, o Eidrigevičius labiau linkęs pasaulio groteską, absurdą, paradoksą perteikti per figūras ir daiktus. Vis dėlto šių menininkų darbai yra artimi vizualine prasme. Abiejų kūrinių atlikimo technika panaši: pastelė, tempera, akvarelė, pieštukas. Juos sieja vaizdų minimalizmas  ir transcendentinis reikšmių neapibrėžtumas. Pavaizduota figūra, daiktas, gyvūnas, paukštis tampa ženklu, sakančiu daugiau nei matoma akimis. Čiurlionio kūryboje tai siejama su tuo metu vyravusiu simbolizmu. Eidrigevičiaus kūryboje įžvelgčiau Ezopo kalbą – pasakojimą tarp eilučių, atvirai neišsakant minčių. Čiurlionis buvo romantikas, jis kūrė pasakų pasaulį. O Eidrigevičius per ironiją ir groteską pasakas analizuoja. Taip tarsi siurrealistiniame sapne susijungia panašios figūros. 2007 m. Eidrigevičiaus pastelė „Galvos“ puikiai iliustruoja menininko pomėgį analizuoti žmogaus charakterį ir polinkį naudoti kaukes. Daugiaprasmis kūrinys primena 1904–1905 m. Čiurlionio pasteles „Rytas“, „Ožys“, „Kompozicija“ iš dešimties paveikslų ciklo „Fantazijos“. Įdomiausia, kad tai nėra kūrinių atkartojimas, skiriasi ir paveikslų temos, tačiau žiūrint į juos nusmelkia panaši suvokimo nuojauta.

Eidrigevičius, kaip ir Čiurlionis, mėgsta raides. Jis ne tik pabrėžia jų kaligrafiškumą, bet taip pat komponuoja jas į piešinį. Portretiškoji Stasio S, jungdamasi su Č, dažnai tampa piešinio struktūra, kompoziciją vienijančiu elementu. Pastaruoju metu Eidrigevičius pasinėrė į apmąstymus apie praeities ir dabarties ryšį, o jo kūrinių objektais tapo realūs, istorinę atmintį saugantys objektai – apleisti pastatai, miško peizažai, architektūros motyvai. Fotografijas jis papildo kompiuterine grafika – piešiniu: menininko profiliu, groteskiškais veidais, kaukėmis. Tokiai kūrybos technikai Eidrigevičius suteikė fotografikos pavadinimą. Kūriniuose sujungdamas Čiurlionio buvimo vietas su savo piešiniu, Stasys vaizduoja praeities aido portretus.

Eidrigevičiaus ir Čiurlionio kūrinių portretai

Eidrigevičius yra daugelio meno rūšių Lietuvoje iniciatorius ir pradininkas (pavyzdžiui, vienas pirmųjų performanso kūrėjų) ar naujos autorinės meno krypties „Liūdesėliai“ išradėjas. Jis iki šiol nepaliauja stebinti savo idėjomis. Jau beveik sukomplektavus parodą, Eidrigevičius sukūrė naujų kūrinių – kaukių iš Čiurlionio kūrinių reprodukcijų (fotografas Ignacijus Eidrigevičius). Kas tai: tiesioginis Eidrigevičiaus susiliejimas su jį kaip menininką išugdžiusiu Čiurlioniu? Ironija dėl visuotinio siekio susilyginti su Čiurlioniu? Priminimas, kad Stasys ir kaukė yra neatsiejama… Daugiaprasmiai ir nevienareikšmiai kūriniai – tai Eidrigevičiaus kūrybos savitumas. Eidrigevičius parodose nenuspėjamas. Taigi ir jo „Hommage à Čiurlionis“ Panevėžyje ir Kaune patvirtina tuos pačius ir atskleidžia vis naujus dviejų genijų pokalbių elementus.

1 Patvirtinta Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo programa, kurioje per 120 vizionieriui dedikuotų idėjų (https://ciurlionis.eu/content/patvirtinta-ciurlionio-150-uju-gimimometiniu-minejimo-programa-kurioje-per-120-vizionieriui-dedikuotu-ideju?source=news); Kultūros ministerija skyrė beveik 300 tūkst. eurų M. K. Čiurlionio 150-mečio projektams (https://lrkm.lrv.lt/lt/
naujienos/kulturos-ministerija-skyre-beveik-300-tukst-euru-m-kciurlionio-150-mecio-projektams/).
2 Žr. https://lrv.lt/lt/naujienos/hommage-a-ciurlionis-arba-ciurlioniskos-kulturos-niekada-nebus-per-daug/.
3 Žr. https://www.alkonas.lt/zodzio/homage/vertimas.
4 Žr. https://stasysmuseum.com/exhibitions/hommage-a-ciurlionis/.
5 Stasys EIDRIGEVIČIUS. Hommage à Čiurlionis. Sud. Laisvė
Radzevičienė, Kristina Liepinaitė. Panevėžys: Stasys Museum, 2025.
6 M. K. ČIURLIONIS. Piešimo albumėlis. Sud. Rasa AndriušytėŽukienė. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009. 7 Kristina CIVINSKIENĖ. Laima Drazdauskaitė – moteris tapytoja
sovietmečio meno lauko sistemoje // Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 70: Asmenybė ir laikas Kauno meno istorijoje, 2013, p. 67–77. 8 Žr. https://pilotas.lt/2024/03/21/kultura/2-oji-m-k-ciurlionio-parodajaponijoje-eksponuos-garsiajame-le-corbusier-muziejuje/

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!