„Vilniaus galerija“ įvairiais autoriniais ir informaciniais tekstais siekia apibendrinti, apžvelgti tam tikrus meno reiškinius, rengia straipsnių ciklus skirtus dailei, kino menui. Projekto kuratoriams kilo idėja ir teatrą apibendrinti straipsnių ciklu, kuriame teatrologė Daiva Šabasevičienė pristato spektaklius bei atskirų teatro menininkų darbus, labiausiai įsiminusius per trisdešimt šešerius nepriklausomybės metus.

Vitalijus Mazūras 1986 metais teatre „Lėlė“ pastatė du Garcìa Lorcos kūrinius – „Dono Kristobalio balaganėlis“ ir „Dono Perlimplino meilė“ (iš ispanų kalbos išvertė Valdas Petrauskas). Buvo Lietuvos nepriklausomybės išvakarės, režisierius pasirinko šį autorių, suprasdamas, kad ne tik poezijos, bet ir teatro misija yra kuo labiau priartėti prie žmogaus, prie tų, kurie labiausiai alksta kultūros. Mazūras pajuto Garcìa Lorcos kalbos melodingumą, emocinį gylį ir dvasinę laisvę, kuri iš esmės artima lietuvių tautai.

Projektą dalinai finansuoja Medijų rėmimo